Keksiukai su avietėmis

Rytoj keliaujame į svečius, lauktuvėms sugalvojau iškepti savo mėgstamiausius keksiukus. Labai skanūs, minkšti ir kvapnūs. Verta pabandyti!


Receptas iš BBC Good Food.

200 g minkšto sviesto
200 g smulkaus cukraus
4 kiaušiniai
50 g maltų migdolų
3 šaukštai pieno
200 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
tarkuota apelsino žievelė
150 g aviečių (puikiai tinka ir šaldytos)

Sviestą išsukti su cukrumi, įmaišyti kiaušinius ir likusius ingredientus. Galimos įvairios variacijos. Šiandien vietoj pieno pyliau apelsinų sulčių, vietoj migdolų - lazdynų, avietes taip pat galima pakeisti.

Tešlą šaukštu dedam į popieriukais išklotą formą ir kepam 180C orkaitėje apie 25 min.


Beje, prieš tarkuojant žievelę apelsiną reiktų gerai nutrinti su soda - vis mažiau chemikalų. Iš nutarkuoto apelsino išspaudžiame sultis, sumaišome su 4 š. cukraus ir palaistome iškeptus keksiukus. Skanumėlis! Gerai, kad dvigubą porciją kepu, lieka maža tikimybė, kad nors kiek liks rytojui...

Vištienos curry

Pasiilgau Londono. Pasiilgau indiško maisto. Ciuriche kol kas nerandu nieko panašaus į daugiau ar mažiau autentiškus ir be galo pigius restoranėlius Tooting'e. Beje, negaliu atsidžiaugti, kad mano pats pačiausias mėgstamiausias (vegetariško) indiško maisto restoranas Kastoori šiais metais atsidūrė Michelin gido 'cheep and cheerful' sąraše!
Bet grįžtam prie temos. Aukščiau išvardintų aplinkybių priversta nusprendžiau, kad jau pats laikas apsipirkti prieskoniais, apsišarvuoti receptų knygomis ir pradėti bandyti kaimynų kantrybę sklindančiais iš buto kvapais.


Šiandienos patiekalas iš Anjum Anand knygos 'Indian Food Made Easy' (online versija spausti čia).

Reikės

4 š. aliejaus
7 gvazdikėlių
3 cinamono lazdelių
7 žalio kardamono sėklų (ar tikrai taip vadinasi?)
2 smulkintų svogūnų
8 česnako skiltelių
3 š. smulkiai pjaustytos tarkuotos imbiero šaknies
1 a.š. ciberžolės (turmeric)
1 a.š. čili miltelių
2 nubrauktų šaukštų kalendros miltelių
druskos
4 pomidorų (sutrinti)
apie kg vištos arba nedidelio viščiuko (be odos, gabaliukais)
vandens
1 a.š. garam masala
kalendros lapų

Esu tikra, kad ir Lietuvoje visus išvardintus rasite specializuotose parduotuvėse, tikslesnės koordinatės Vilniuje nurodytos skaniai.lt, o Tasty Art rasite receptą, kaip pasigaminti garam masala patiems.

Keptuvėn eilės tvarka eina
1. Aliejus su cinamonu, kardamonu ir gvazdikėliais
2. Kai pakvimpa, dedami svogūnai
3. Po 10 min. arba kai svogūnai paruduoja dedam kapotus česnakus ir imbierą
4. Beveik iškart pasūdom, beriam ciberžolę, čili ir kalendrą
5. Kapoti pomidorai (arba geriau sutrinti)
6. Kai vanduo išgaruoja (apie 10 min.), keptuvėje iš abiejų pusių apkepame vištienos gabaliukus (be odos) (3-4 min.)
7. Pilame vandens tiek, kad apsemtų vištieną. Geriau mažiau nei per daug. Jei sausoka, eigoje įpilame daugiau.
8. Troškinam ant lėtos ugnies apie pusvalandį. Kuo lėčiau ir ilgiau troškinasi, tuo skaniau.
9. Beriame garam masala, barstome kalendromis.
10. Valgome su ryžiais arba kokia nors į indišką panašia duona.



Siaubas siaubelis, jau kaip skanu! Nesinori girtis, bet kokia aš šaunuolė! Beveik kaip kokiam Tootingo restorane. Už take away tikrai ne prasčiau :) Net taip labai nemėgstamus kalendros lapus pakenčiau. Ir kaimynai dėl kvapų (kol kas) nesiskundė. Jei rytoj įspėjimo negausiu, gaminsiu dar ne kartą.

Stracciatella arba kiaušinienės sriuba

Čia ne mano išsigalvojimas, o dar vienas tradicinis patiekalas iš Romos. Monkey husband taip sugalvojo sunaudoti šaldytuve užsistovėjusį vištienos sultinį. Labai greita vakarienė!


Sunaudojome:

3 kiaušinius
virš litro gero vištienos sultinio
tarkuoto Parmezano ar panašaus tipo sūrio
druskos, pipirų

Sriuba bus skani, jei sultinys bus geras. Kitaip nieko neišeis.
Sultinį užverdame. Kiaušinius išmaišome su parmezanu, druska, pipirais (patartina ir muskato riešuto įberti), pilame į karštą sultinį ir greitai maišome. Palaukiame, kol užvirs, pilam į lėkštes, barstome 'petruškom', parmezanu ir ragaujam. Žinokit, skaniau nei atrodo :)

Risotto su kriaušėmis ir gorgonzola

Už lango lyja, oras niūrus, nuotaikai praskaidrinti vėl maišiau risotto. Nuotaika nepasikeitė, bet pavalgėme skaniai! Tokį risotto variantą kažkada senais laikais radau Delfi komentaruose, ten toks rocco skaitytojus mokė itališkos virtuvės paslapčių. Visai gerai išmokė. Ačiū jam :)


Šiandien gaminau daug. Kaip gerai pavalgantiems 3 žmonėms (arba 4 nerajūnams)

sviesto
smulkiai pjaustyto svogūno
350 g Arborio arba Carnaroli ryžių
100 ml balto sauso vyno
1.3 l sultinio (jautienos arba vištienos)
1 gerai prinokusi kriaušė (Kaiser tipo)
apie 170 g gorgonzolos

Svieste pakepiname kubeliais pjaustytą kriaušę, atidedame į šalį. Pakepame svogūnus (žiūrim, kad nepakeistų spalvos), dedame ryžius. Vis maišydami gerai pakaitiname, pilame vyną, maišome. Kai sugers, pradedame po samtį pilti sultinį. Nuo pirmo samčio visą sultinį reikėtų supilti per kažkur 17 minučių. Vis maišyti ir maišyti. Kriaušes sudedam į galą, kai ryžiai jau beveik išvirę, bet dar al dente, įmaišome gorgonzolą, jei norisi, įmetame papildomai sviesto ir uždengę dangtį paliekame risotto pailsėti. Barstome šviežiai maltais juodaisiais pipirais, puošiame kriaušės skiltele ir į stalą!

Prabangus jautienos kepsnys

Prabangus ne dėl to, kad aš kepiau ar kaip kepiau. Prabangus, nes BRANGUS! Niekaip negaliu priprasti prie vietinių mėsos kainų. Du jautienos Huftsteak, viso 326 gramai tekainuoja 21.50 CHF (45lt). Ne pats brangiausias gabalas parduotuvėje ir ne pati prabangiausia parduotuvė ir net ne mėsininkas! Mėsyte tikrai gera, garantuotai šveicariška, tad nusprendžiau vadovautis vienu iš šveicariškai jautienai siūlomų receptų.

Pasūdome ir juodaisiais pipirais paskaniname mėsą, kepame aliejuje priklausomai kaip gerai iškepusios norime. Mes kepėme kiekvieną pusę apie 4 minutes. Išėmę kepsnius iš keptuvės, apdengiame folija, paliekame pailsėti ir ruošiame padažą.

Keptuvėje apkepame smulkintus svogūniukus, pilame pusę stiklo raudono vyno, jei reikia šiek tiek sultinio ir galiausiai įpilame grietinėlės. Labai skanu, o atrodo štai taip.

Bucatini all'amatriciana

Vėl patiekalas iš Lazio. Vienas iš tradicinių patiekalų Romoje, dažnai gaminamas pas mus namuose. Ypač, kai nėra ką valgyti, bet visada atsiras konservuotų pomidorų, gabalėlis šoninės ir česnako. Savitumo patiekalui priduoda pecorino romano, gan aitrokas avies pieno sūris. Nežinau, ar lengva jo rasti Lietuvoje, tad puikiai tiks ir parmezanas.



Reikės:
poros skiltelių česnako
čili pipiriukų (nebūtina)
svogūno
pancetta (šoninės) kubelių
sauso balto vyno (nebūtina)
indelio (400g) smulkintų pomidorų arba vasaros metu šviežių
druskos, juodųjų pipirų
tarkuoto pecorino romano sūrio

bucatini makaronų (125g žmogui)


Alyvų aliejuje apkepame kapotus svogūnus, česnako skilteles (smulkintas arba ne, jei nesmulkintos, išgriebiame į pabaigą), čili ir šoninę. Pilame stiklą balto vyno, palaukiame kol išgaruos. Dedame pomidorus ir kaitiname ant silpnos ugnies, kol padažas sutirštės - apie 10 min. Tuo metu pagal instrukcijas ant pakelio išverdame makaronus. Jei padažas atrodo per tirštas, iš makaronų puodo įpilame šiek tiek vandens. Padažą sūdome, gardiname pipirais ir maišome su makaronais. Barstome sūriu ir į stalą. Skanaus!

PS:
*dažniausiai su šiuo padažu valgome bucatini arba rigatoni makaronus. Bucatini - lyg spagečiai, bet storesni ir su skylute per vidurį. Rigatoni - didoki vamzdeliai.
*pecorino romano sūris duoda aitroką prieskonį. Kai kurie italai šito sūrio nevalgo. Tiksliai nežinau dėl ko, bet įtariu nelabai gražią istoriją...
*laikantis autentiško recepto, reiktų naudoti ne pancetta (šoninę), o guanciale (pažandę), dažniausiai naudojamą šiam padažui ir pasta alla carbonara
*žinau, kad daug diskusijų kyla, ar verta į šį patiekalą dėti svogūno, ar ne. Atrodo, paprastas receptas, o kiek skirtingų nuomonių. Nebūtų italai...

Rösti

Šiandien nusprendėme atiduoti duoklę šaliai, kurioje gyvename. Kepėme dažnai nacionaliniu Šveicarijos patiekalu laikom rösti. Patiekalas daugiau paplitęs vokiškoje dalyje, bet mėgiamas visoje šalyje. Lietuviams čia menka naujiena - tiesiog keptos 'bulbės' :) Tik kiek kitaip kepamos.

Šį kartą mes darėme taip, kaip negalima ir griežtai draudžiama - pirkome jau paruoštas ir supjaustytas bulves. Net nenoriu pagalvoti, kiek chemijos suvalgėme - produkto galiojimas lygiai metai!

Patys šveicarai nesutaria, ar rösti reikia ruošti iš virtų ar žalių bulvių. Principas toks - bulvės supjaustomos šiaudeliais, maišomos su riebalais ir kepamos keptuvėje. Atrodo taip:



Svarbu mokėti taip apversti, kad nepabirtų po gabalėlį. Valgėme su salsiccia ticinese - dešrelėmis iš Tičino, Šveicarijos itališkojo kantono. Kuo jos ypatingos? Net nežinau, tikriausiai, kad labai sūrios :) Atrodo taip:



Pažadu, kad kitą kartą rösti ruošiu pati. Daugiau receptų angliškai - spausti čia, rusiškai - čia.

Skanaus!

Bandymai su artišokais

Kai tik atvykstame į Romą, uošvienė žino kaip mane pasipirkti - ruošia artišokus. Pirmą kartą juos pamačiau prieš kelis metus. Ilgai stebėjau, kaip jie ruošiami, daug skaičiau, bet pirmas bandymas juos skaniai paruošti buvo nesėkmingas. Porą metų artišokų nepirkau. Šiandien Ciuriche turgaus diena. Artišokų sezonas. Negalėjau atsilaikyti.



Bandžiau gaminti carciofi alla romana - artišokus kaip Romoje.

Artišokų valymo procesas ne pats maloniausias. Po lapelį nuskabom iki kol pasirodys šviesiai žali lapai. Nupjauname viršūnę, išskobiame spygliuotus pūkučius iš šerdies, nupjaustome žievelę nuo kotuko. Vis pašlakstome citrinos sultimis, kad nejuoduotų. Merkiame į vandenį su citrinos sultimis. Valymo procesą su paveiksliukais ir angliškais aprašymais rasite čia angliškai. Apie artišokus gan išsamiai aprašyta ir čia lietuviškai.

Bandome gaminti.
Į artišokų viduriukus pridedame česnako ir mėtos (arba petražolių), artišokus ir dedame į puodą kotais aukštyn. Nepagailime aliejaus, pripilame vandens, kad artišokus apsemtų maždaug iki pusės. Verdame apie 40 min. Aš į tą patį puodą įmečiau kelias išilgai pjaustytas bulves. Labai skaniai gavosi! Nors atrodo gal ir nelabai ypatingai. Todėl ir nuotraukų nebus :)

Tiesa, mūsų šių metų atradimas - konservuoti artišokai. Skaniausi, kokius radome parduotuvėse. Pas mumi kainuoja apie 10lt už indelį. Perkant šviežius reikia žiūrėti, kad būtų kietos galvos ir nebūtų pavytę.



Buon apetito!

PS: tikrai puikus aprašymas su nuotraukomis, kaip valyti artišokus. Gaila, kad atradau tik praėjus gerai savaitei po eksperimento

Kiauliena su bulvėmis itališkai

Paprastas ir ūkiškas patiekalas. Nužiūrėjau nuo uošvienės. O ji tikriausiai iš savosios :)




Alyvų aliejun metame porą česnako skiltelių, rozmarino šakelę. Kai pradeda kvepėti, kepame kiaulieną. Kol iškeps. Bet neperkeps. Eigoje pasūdome ir pabarstome juodaisiais pipirais. Nepamirštam palikti lėkštėje 'pailsėti' - bus sultingesnė mėsa.

Bulvytes visada šiek tiek apverdu (iš Jamie Oliver pasiskolinta idėja), papjaustau česnakų, barstau rozmarinu, apšlakstau alyvų aliejumi ir į orkaitę.

Salotos paprastos kaip du kart du. Šįkart Nüssli (nežinau, kas per daiktas. Pavadinimą atsimenu tik müsli dėka) su rocket (į kiaulpienes panašios, liet. gražgarstė) + geras alyvų aliejus + balzaminis modenos actas ir druska.

+ taurė raudono vyno. Pasaka!

Visai nemorkiškas morkų pyragas

Mėgstu kepti šį pyragą. Labiausiai dėl to, kad sveikuoliškas - daug morkų ir visai jokių miltų. Dar patinka valgančiųjų reakcija - išgirdę, kad valgys morkų pyragą susiraukia, o paragavę dar prašo. O tikroji priežastis - monkey husband jo visai nemėgsta, taip kad visas lieka man ir tik man!

Sviesto formai
5 kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų)
200g smulkaus cukraus
300g burokine tarka tarkuotų morkų
250g maltų lazdyno riešutų
2 a.š. vanilijos ekstrakto arba vanilinio cukraus
85g džiūvėsėlių
0.5 a.š. kepimo miltelių ir tiek pat cinamono
citrinos žievelė
šaukštas romo
žiupsnelis druskos
cukraus pudros pabarstymui

Trynius atskiriame nuo baltymų. Indą laikydami virš garų trynius su cukrumi maišome apie 10 min., kol masė sutirštės. Nuimame nuo garų, dedame visus likusius ingredientus (išskyrus baltymus)

Baltymus išplakame ir atsargiai įsukame į tešlą. Formą patepame sviestu ar aliejumi. Pyragą kepame apie valandą 180C orkaitėje. Barstome cukraus pudra ir mėgaujamės!

Receptas iš BBC Good Food žurnalo. Ir vėl itališkas...

Pasta su avinžirniais

Pasta e ceci - tradicinis patiekalas iš Romos. Sakoma, kad tradiciškai tiekiamas antradieniais ir penktadieniais. Šiandien kaip tik tinkama diena, ypač kai už lango dar vis šalta.


Nepasisekė nužiūrėti, kaip šį patiekalą gamina tikri romiečiai, tad visada vadovaujuosi Jamie Oliver receptu iš knygos 'Jamie's Italy'. Galiu pasidžiaugti, kad romiečiai valgo. Ačiū, Jamie :)

Reikės:
alyvų aliejaus
svogūno, česnako skiltelės
saliero stiebo
rozmarino šakelės
2 skardinių (po 400g) avinžirnių arba dar geriau jų išsivirti patiems
0.5l vištienos sultinio
100g nedidelių makaronų (maccheroni, ditalini ar pan.)
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Svogūną, česnaką, salierą susmulkiname, kartu su rozmarino šakele kaitiname gilesniame puode ant alyvų aliejaus apie 20 min., kol daržovės suminkštės. Tuomet verčiam avinžirnius ir ant silpnos ugnies verdam gerą pusvalandį.

Geriausia avinžirnius išsivirti patiems (jei nepamiršti užmerkti iš vakaro, virti apie 3 valandas, sūdyti į pabaigą), skonis tikrai daug geresnis, nei kad iš skardinės. Nors taupant laiką, tiks ir tokie (tuomet prieš verčiant į puodą juos reikia nuplauti po šaltu vandeniu).

Po pusvalandžio atidedama pusę avinžirnių, puode likusius susmulkiname blenderiu (arba šakute), verčiame atidėtus avinžirnius, pasta ir verdame iki kol makaronai išvirs. Jei per tiršta, įpilame vandens. Baigus virti pasūdome, paskaniname šviežiai maltais juodaisiais pipirais, pašlakstome geros kokybės alyvų aliejumi ir SKANAUS!

Sumuštiniai su mozzarella ir ančiuviais

Monkey husband šiandien gamino greitą vakarienę - crostini alla mozzarella e acciughe. Net nufotografuoti nespėjau, kaip baigėsi. Nė trupinėlio neliko...

Manau, kad orkaitėje paskrudino baltos duonos riekeles, ant jų užkrovė mozarellos ir ančiuvių. Orkaitėje pašildė, kol sūris išsilydė. Skanu ir be galo greita!

Atrodo štai taip :)

Pasta su cukinijomis ir krevetėmis

Monkey family firminis receptas. Patiekalo skonis labai priklauso nuo ingredientų kokybės. Maniau, kad nebūna taip, kad nesigautų. Pasirodo, klydau - krevetės sūdyme tikrai netinka!



Taigi dviems gerai pavalgantiems asmenims reikės:
česnako skiltelės, čili pipirų
alyvų aliejaus
poros cukinijų
saujos pomidoriukų
krevečių
250 g farfalle makaronų (kaspinėlių)

Keptuvėje įkaitiname alyvų aliejų, įspaudžiame skiltelę česnako, pagal skonį beriame čili pipiriukų. Kai aliejus prisigeria česnako kvapo, dedame smulkintas cukinijas, kepiname/troškiname ant silpnos ugnies. Užverdame vandenį makaronams, verdame pagal instrukciją. Į cukinjas dedame smulkintus pomidoriukus.



Kai sutyžta, beriame krevetes. Jei reikia, įpilame vandens nuo makaronų. Makaronus verčiame į keptuvę, maišome ir valgome! Užsigeriame baltu vynu :) Skanaus!

Pastabos:
*Makaronus monkey šeimyna perka dažniausiai Barilla arba De Cecco. Geriausiai pirkti bent jau itališkus produktus. Neturiu nieko prieš lietuvišką produkciją, bet Gintarinių makaronų savo monkey husband nerodyčiau. Aišku, geriausiai būtų gamintis pasta patiems, bet... na gal kitais metais...
*Extra vergine alyvų aliejaus neverta švaistyti kepimui. Puikiai tiks tiesiog paprasčiausias alyvų aliejus. Geros kokybės alyvų aliejų verčiau pasilikti salotoms.
*Krevetės geriausiai tinka nevirtos, bet tiks ir mažos, didelės, virtos, šaldytos ar atšaldytos. Ar bet kokia jų kombinacija.
*Pomidoriukus galima dėti ir passatos pavidalu, galima ir visai nedėti. Taisyklių čia nėra

PS: Į Zurich pagaliau atėjo pavasaris. Ir pirmą kartą per metus supratau, kad visgi iš čia matyti kalnai...

Risotto su šparagais

Receptas iš Giorgio Locatelli knygos Made in Italy. Darbo nemažai, bet man patinka maišyti risotto, savotiškas atsipalaidavimas, lyg joga.

Dviems personoms reikėjo:
pundelio šparagų
alyvų aliejaus
sviesto
poros svogūnų
75 ml balto sauso vyno
250 g carnaroli ryžių
tarkuoto parmezano
druskos, juodųjų pipirų

Paruošiame šparagus - atskiriame kietus kotukus, jei reikia paskutame storesnę žievę, nieko neišmetame! Peiliu paspaudome kietesnius gabaliukus - iš jų gaminsime sultinį. Kotukus supjaustome į 4-5 cm galiukus, atskiriame viršūnėles. Gaunasi tris krūvelės.

Ruošiame sultinį. Gilesnėje keptuvėje ar puode įkaitintame alyvų aliejuje pakepiname dalį smulkintų svogūnų (daugiau troškiname, nei kepame). Dedame pirmą šparagų krūvelę - ką labai norėjosi išmesti. Pakepiname kokias 5 minutes ir užpilame apie litrą šalto vandens, užverdame, pasūdome ir po 20 minučių nukošiame sultinį, kas liko puode pertriname per sietelį. Sultinį paliekame šilti ant silpnos ugnies.

Imamės antros krūvelės. Ant sviesto vėl pakepiname svogūnus, dedame šparagų kotelius - iki kol apkeps. Porą šaukštų keptų šparagų sutriname blenderiu, gražinam keptuvėn ir atidedame.

Pagaliau gaminame risotto. Ant sviesto kepiname svogūnus, atidžiai saugome, kad nepakeistų spalvos, tada krauname ryžius, pilame vyną ir pamažu pilstome sultinį (kaip gaminamas risotto, skaityti skaniai.lt). Po 10 min. dedame šparagų kotelius, maišome toliau.

Šparagų viršūnėles blanširuojame sultinyje (apie 1 min.), išgriebiame, pabarstome druska.

Po 15-17 minučių aktyvaus maišymo išjungiame ugnį, paliekame risotto pailsėti kokią minutę, įmaišome kokį šaukštą šalto sviesto ir parmezaną. Paskaniname druska ir pipirais. Patiekiame su šparagų viršūnėlėmis ir šiek tiek parmezano. Užsigeriame baltu vynu.

Skanaus!