Bucatini all'amatriciana

Vėl patiekalas iš Lazio. Vienas iš tradicinių patiekalų Romoje, dažnai gaminamas pas mus namuose. Ypač, kai nėra ką valgyti, bet visada atsiras konservuotų pomidorų, gabalėlis šoninės ir česnako. Savitumo patiekalui priduoda pecorino romano, gan aitrokas avies pieno sūris. Nežinau, ar lengva jo rasti Lietuvoje, tad puikiai tiks ir parmezanas.



Reikės:
poros skiltelių česnako
čili pipiriukų (nebūtina)
svogūno
pancetta (šoninės) kubelių
sauso balto vyno (nebūtina)
indelio (400g) smulkintų pomidorų arba vasaros metu šviežių
druskos, juodųjų pipirų
tarkuoto pecorino romano sūrio

bucatini makaronų (125g žmogui)


Alyvų aliejuje apkepame kapotus svogūnus, česnako skilteles (smulkintas arba ne, jei nesmulkintos, išgriebiame į pabaigą), čili ir šoninę. Pilame stiklą balto vyno, palaukiame kol išgaruos. Dedame pomidorus ir kaitiname ant silpnos ugnies, kol padažas sutirštės - apie 10 min. Tuo metu pagal instrukcijas ant pakelio išverdame makaronus. Jei padažas atrodo per tirštas, iš makaronų puodo įpilame šiek tiek vandens. Padažą sūdome, gardiname pipirais ir maišome su makaronais. Barstome sūriu ir į stalą. Skanaus!

PS:
*dažniausiai su šiuo padažu valgome bucatini arba rigatoni makaronus. Bucatini - lyg spagečiai, bet storesni ir su skylute per vidurį. Rigatoni - didoki vamzdeliai.
*pecorino romano sūris duoda aitroką prieskonį. Kai kurie italai šito sūrio nevalgo. Tiksliai nežinau dėl ko, bet įtariu nelabai gražią istoriją...
*laikantis autentiško recepto, reiktų naudoti ne pancetta (šoninę), o guanciale (pažandę), dažniausiai naudojamą šiam padažui ir pasta alla carbonara
*žinau, kad daug diskusijų kyla, ar verta į šį patiekalą dėti svogūno, ar ne. Atrodo, paprastas receptas, o kiek skirtingų nuomonių. Nebūtų italai...