Tikrai maniau, kad nemėgstu paprikų/pipirų. Visai netikėtai pamėgau. Ypač kai radau pirkti atseit sicilietiškus. Jie tokie didžiuliai, mėsingi ir saldūs.
Jau gaminom vištieną su pipirais. Dabar užsimaniau juos tiesiog valgyti keptus užkandžiui arba kaip garnyrą. Dalį pamarinavau. Stovės šaldytuve keletą dienų - bus kuo pavaišinti netikėtus svečius.
Reikės: pipirų, alyvų aliejaus, acto (balto vyno arba balzaminio).
Jie tikrai dideli. Geltonasis kaip pusantro mano kumščio, o raudonasis kaip kokie du su puse. Abu kartu vos į orkaitę įtilpo!
Pipirus nuplauname, nusausiname. Orkaitę įkaitiname iki 200C, ant grotelių klojame foliją ir dedame pipirus. Pavartome kas 10 minučių, kad apkeptų iš visų pusių. Kepame apie 30-40 min., kol suminkštės, praras formą, odelės pajuoduos.
Ištraukiame iš orkaitės ir apdengę folija palaikom dar 10 minučių - lengviau nusiims odelės. Perpjauname per pusę, išimame sėklas ir baltas membranas, nuimame odelę ir supjaustome plačiomis juostelėmis ar kvadratėliais, kaip jau labiau patinka.
Dabar jau pipirus galima valgyti vienus, tiesiog be nieko arba su druska, pipirais, raudonėliu. Arba galima dalį pamarinuoti. Marinatui ėmiau 1:3 acto ir aliejaus. Galima daryti ir stipresnį, bet aš prie itališko acto vartojimo dar nepratus (atrodo, kad jie gali actą ir gryną gerti visai nesiraukydami). Į marinatą galima dėti ir porą česnako skiltelių, raudonėlio.
Kai pipirai bus suvalgyti, užpilą sunaudosim salotoms. O kai mamos šiltnamyje užderės pipirai, tėtis pakurs šašlykinę, kepsime pipirus sode. Garantuoju, kad jie bus šimtą kartų skanesni, nei mano orkaitėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą