Penne all'arrabbiata

Išvertus iš italų kalbos pikta pasta. Ir paprasta. Ir skani. O kai šiltnamiuose uždera pomidorai, šaldytuve mėtosi tik sūrio gabaliukas ir pora česnakų, pats tas vakarienei.

Šįkart norėjosi jos kuo piktesnės, tad nepagailėjau čili ir česnako. Monkey husband labai nesukritikavo, bet kaip dažnai būna paprastutis patiekalas reikalauja aukštojo pilotažo virtuvėje ir tik tikram italui tesuprasti kaip ten iš tiesų rezultatas turi atrodyti. Per tiršta, per skysta, per mažai padažo, per daug... Man lietuvei sunku suprasti :)


4 žmonėms pagal receptą, dviems realybėje reikėjo
500g pomidorų
2 česnako skiltelių
čili pipirų
juodųjų pipirų
pecorino romano arba parmezano

Šįkart nepatingėjau ir pomidorus paruošiau kaip priklauso. Nuplikiau verdančiu vandeniu, leidau pamirkti kokį 10 sekundžių. Labai lengvai nusilupo odelės, išėmiau sėklas. Supjausčiau kubeliais.

Alyvų aliejuje pakepiname kapotą česnaką, čili pipirus (jei švieži, juos galima dėti pačioje pabaigoje. Pasaugom, kad česnakas nesudegtų, o tik pakaistų. Dedam pomidorus. Kaitinam ant nestiprios ugnies 15-20 min. Pabaigoje pasūdome, pabarstome kapotomis petražolėmis.

Tuo metu išverdame makaronus. Tradiciškai Romoje su šiuo padažu naudojami penne rigate. Žmogui maždaug 125g.

Pastai išvirus verčiam ją į kiek patirštėjusį padažą, išmaišome. Gardiname smulkiai tarkuotu sūriu.

Paprasta, greitai ir skanu.

PS.1 Žiemą padažui naudojame pomidorus skardinėse, nes iš plastmasinių parduotuvinių pomidorų labai sunku kažką skanaus išgauti.

PS.2 Išvažiuoju atostogų! Po gimtuosius monkey husband kraštus. Tikiuosi, kad uošvienė įsileis į savo virtuvę su fotoaparatu. Jei planas pasiseks, pažadu pasidalinti nugvelbtomis kulinarinėmis paslaptimis.

Triušiena su voveraitėmis

Kažkada žadėjau papasakoti apie voveraites šveicariškame turguje. Gal ir neturėčiau nustebti, bet apsidžiaugti tikrai apsidžiaugiau, radusi jų iš Lietuvos. Na jei visai sąžiningai, tai parašyta, kad iš Rusijos, bet kai paklausiau iš kur, nė nemirktelėjusi pardavėja atsakė 'Litauen'. Taip nudžiugau, kad net nespėjau supykti dėl užrašo.

Taigis...

Pasūdytus triušienos gabalėlius dedame keptuvėn į įkaitinto alyvų aliejaus/sviesto mišinį. Ten pat metame porą šalavijo ir rozmarino šakelių, keletą česnako skiltelių. Paliekama kepti tiesiog kol iškeps. Pabaigoje galima išimti triušieną ir keptuvėn įpilti kiek balto vyno, sultinio šaukštą ir taip pasigaminti padažą.

Kol kepa triušiena, kitoje keptuvėlėje ištirpiname sviestą, pakaitiname kapotą česnaką ir dedame ketvirčiais pjaustytas voveruškas. Pabaigoje pabarstome petražolėmis. Labai itališka. Mano mama česnakų su grybais tikrai nenaudoja. Dažniausiai tik svogūnus ir grietinę. Na ir krapus ant bulvių, bet tik ne 'petruškas' ant grybų. O man skanu visaip.

Patiekalą sulietuvinau garnyrui patiekdama šviežias bulvytes. Buvo skanu...

Originalus receptas (video anglų klb.)

Po atostogų pas mamą...

... laukiu, kada važiuosim pas uošvienę atostogauti. Grįžau namo ir iki šiol dar vis nesuprantu, ką gi mes valgome vakarienei. Tai greitai pasipjaustom mozzarellos su pomidorais, kartu su manimi parskridusiais iš mamos daržo, tai šaldyta pica orkaitėn keliauja. Paslaptis čia - rasti gerą šaldytą padą tik su pomidorais ir sūriu, o visa kita pasidaryti patiems - saliami, scamorza'os (rūkyta mozzarella), vytintas kumpis su gražgraste. Truputis fantazijos ir visai padori vakarienė išeina.

Savaitgalį palėkėme iki garstyčių sostinės Dijon'o Prancūzijoje, vėl vakarienės nereikėjo namie gaminti. Jei kas pro tuos kraštus važiuosit, galiu rekomenduoti du restoranus, į kuriuos mes nepapuolėm ir labai gailimės.


Pirmasis pilnai užsakytas buvo viešbučio Phillipe Le Bon restoranas Les Oenophiles. Net kaip viešbučio gyventojai negalėjome įsiprašyti bent į rezervinį sąrašą. Ne per daugiausiai dėl mūsų nelaimės apgailestaujantis viešbučio darbuotojas iškart parekomendavo pigesnį ir jo žodžiais tariant, ne ką prastesnį viešbučio Le Sauvage restoraną. Ten nubėgom tekini. Tik įėjus nosį pradėjo kutenti neapsakomi žarijose kepamos mėsos kvapai, vaizdai. Tvirtai nusprendžiau, kad iš čia aš niekur neisiu. Deja, teko... Viskas pilnai užsakyta. Nei pirmai, nei antrai pamainai vietų mums nebuvo...

Tada išbandėme trečią rekomendaciją L'Epicerie & Cie Emile Zola aikštėje. Šis buvo kiek laisvesnis, bet ir niekuo neypatingas. Maistas tiesiog geras, kaip ir pridera Prancūzijoje.

Vakar dar vis gailėjomės nepapuolę į gurmaniškąjį Les Oenophiles, tad sugalvojom išbandyti vietinę Ciuricho garsenybę Blaue Ente. Vieta graži, aplinka romantiška, kainos didžiulės, porcijos mažos, maistas tikrai geras, bet neypatingas. Daugiau neisim :)

O kas šįvakar vakarienei? Net neįsivaizduoju... Gal kokių idėjų pasiūlytumėt? Turim daug garstyčių, makaronų ir ryžių. Na ir parduotuvę netoliese

Atostogos pas mamą

Kaip gera atostogauti. Ypač Lietuvoje. Atrodo čia ir dangus kitoks, žolė kvepia kitaip, tiesiog vasara kitokia. Labai lietuviška - kiek apniukusi, vėsiais vakarais, retkarčiai pradundančia perkūnija ir lietumi.

Savaitgalį susirinko mūsų didelė šeimyną šašlykų kepti. Jau seniai iš galvos neišeina skaniai.lt skelbtas slaptas pikniko ginklas. Įsivaizdavau, kad būtų nepaprastai skanūs kepti gamtoje ant žarijų. Sugebėjau įtikinti mamą išbandyti tokį, anot jos, gurmanišką patiekalą. Sutarėme, kad dėl visa ko ir tradicinių šašlykų turėsim. Nesėkmės atveju. Kaip sakant, savam krašte pranašu nebūsi, visi dar vis šventai tiki, kad mes tik makaronais gyvi.

Taigi kilogramas jautienos sumalamas mėsmale, ten pat keliauja pora svogūnų ir indelis džiovintų pomidorų, su visu aliejumi ir prieskoniais iš indelio, milteliai su užrašu 'cumin' iš lauktuvėms parvežtų prieskonių rinkinio iš Tuniso (į kuminą tai nebuvo panašu, bet jau tiek to), bazilikas, druska ir pipirai. Marinavome per naktį, padažą pamiršome. Kepėme grotelėse ant žarijų, valgėme kaip sveikuoliškus burgerius, sluoksniuotus su ką tik nuskintomis salotomis, špinatais, gražgarste. Ir tiesą pasakius, ne tik man buvo be galo skanu. Kaip supratau, receptas keliauja į šeimos archyvą. Ačiū skaniai.lt