Po atostogų pas mamą...

... laukiu, kada važiuosim pas uošvienę atostogauti. Grįžau namo ir iki šiol dar vis nesuprantu, ką gi mes valgome vakarienei. Tai greitai pasipjaustom mozzarellos su pomidorais, kartu su manimi parskridusiais iš mamos daržo, tai šaldyta pica orkaitėn keliauja. Paslaptis čia - rasti gerą šaldytą padą tik su pomidorais ir sūriu, o visa kita pasidaryti patiems - saliami, scamorza'os (rūkyta mozzarella), vytintas kumpis su gražgraste. Truputis fantazijos ir visai padori vakarienė išeina.

Savaitgalį palėkėme iki garstyčių sostinės Dijon'o Prancūzijoje, vėl vakarienės nereikėjo namie gaminti. Jei kas pro tuos kraštus važiuosit, galiu rekomenduoti du restoranus, į kuriuos mes nepapuolėm ir labai gailimės.


Pirmasis pilnai užsakytas buvo viešbučio Phillipe Le Bon restoranas Les Oenophiles. Net kaip viešbučio gyventojai negalėjome įsiprašyti bent į rezervinį sąrašą. Ne per daugiausiai dėl mūsų nelaimės apgailestaujantis viešbučio darbuotojas iškart parekomendavo pigesnį ir jo žodžiais tariant, ne ką prastesnį viešbučio Le Sauvage restoraną. Ten nubėgom tekini. Tik įėjus nosį pradėjo kutenti neapsakomi žarijose kepamos mėsos kvapai, vaizdai. Tvirtai nusprendžiau, kad iš čia aš niekur neisiu. Deja, teko... Viskas pilnai užsakyta. Nei pirmai, nei antrai pamainai vietų mums nebuvo...

Tada išbandėme trečią rekomendaciją L'Epicerie & Cie Emile Zola aikštėje. Šis buvo kiek laisvesnis, bet ir niekuo neypatingas. Maistas tiesiog geras, kaip ir pridera Prancūzijoje.

Vakar dar vis gailėjomės nepapuolę į gurmaniškąjį Les Oenophiles, tad sugalvojom išbandyti vietinę Ciuricho garsenybę Blaue Ente. Vieta graži, aplinka romantiška, kainos didžiulės, porcijos mažos, maistas tikrai geras, bet neypatingas. Daugiau neisim :)

O kas šįvakar vakarienei? Net neįsivaizduoju... Gal kokių idėjų pasiūlytumėt? Turim daug garstyčių, makaronų ir ryžių. Na ir parduotuvę netoliese