Pirma: kraustėmės. Kur? Ten, kur kalba itališkai, bet ne Italija. Čia valgoma daug polentos, verdama minestrone, puikiai ruošiama mėsa.Antra: kol kas nieko aš iš tipiškų vietos receptų negaliu išbandyti, nes mano virtuvę visiškai okupavusi monkey husband mamma (primenu - italė, ir tai turėtų viską paaiškinti). Pirmą savaitę džiaugiausi poilsiu, antrą savaitę pradėjau nekantrauti, trečią savaitę jau kartais apima nepaaiškinami emocijų protrūkiai, o kadangi nusimato ir ketvirtoji ir/ar n-toji savaitė, reiktų galvoti kokį veiksmų planą, o tai blogas visai numirs. Patarimai?
Hm.. pazistama situacija. Maniskio mamma ne itale, bet ir ne lietuve :) Pamenu anksciau lygiai taip pat okupuodavo virtuve, o mane imdavo depresija. Na o paskutini karta - net nesupratau kodel - paskelbe kad virtuve mano valda ir ji ten nosies nekis. Oi varge! Ziauriai atsibodo dvi savaites visai didelei seimynai valgyt daryt.. ir dar tas stresas 'patiks/nepatiks' bo labai jau isrankus mano 'in-laws'.
AtsakytiPanaikintiO tavo situacijoje.. as gaminciau desertus.. :) Ar ir sita sritis okupuota?
Pataikei 100% :) Vakar susipratau, kad vienintele vieta, kur as dar galiu pasireiksti savo virtuveje yra desertai! Ir kepiau savo megstama abrikosini pyraga, kurio receptas tuoj keliaus cia.
AtsakytiPanaikintiMano uosviene tikriausiai bijo tradiciniu lietuvisku patiekalu, tad mano virtuves manaja neskelbs :D Iki siol pamena koldunus su grietininiu padazu, ragautus Pilies kepykleleje Vilniuje ir kaip jai nepatiko :) Nors as buvau ispejusi, kad cia ne kaip ravioliai :)