Krevečių curry. Prawn Balchao

Jau ir pas mus žiema atėjo. Šiandien net -1 buvo. Žinau, žinau, kad pas jus ten minus dvidešimt. Tai va ir patiekalas šis labai geras šildantis, ypač jei tik čiliukų nepagaili. Jau trečią kartą šią savaitę gaminamės, kad tik nesušaltumėm. Plius labai greitai pagaminamas, tik ryžius reikia nepamiršti pamerkti pusvalandžiui.

Šis karis, sako autorė Anjum Anand, iš Goa kilęs. Kiek autentiškas, nelabai žinau. Gal Jūratė arba skaniai.lt eidami pro šalį pakomentuos, jie čia pas mus indiškos virtuvės ekspertai (prašau nepykti, jei jų ir daugiau yra, bet nepaminėjau).

Jei mėgstate gaminti indiškos virtuvės patiekalus, prieskoniai nenustebins. Jei negaminate, gali tekti papildyti prieskonių lentynėlę. Kartą tai padarius, šito gėrio turėtų užtekti ne vienam kariui ir net ne dviems.

Čili kiekis recepte - grynai skonio ir turimos čili stiprumo reikalas. Džiaugiuosi, kad užteko man proto nesudėti penkių čili ankščių, kaip kad patarė receptas... Ir vienos buvo pilnai su kaupu, taip aštriai jau seniai bebuvau valgius. Išalkęs bebe žiūrėjo prašančiomis akimis į mano lėkštę, bet aš turėjau pasirodyti savanaudė pavydalė mama, kuri savo maistu su vaiku nesidalina! Ir tada jis griežtai atsisakė valgyti savo moliūgų košę. Na, bet čia jau kita istorija.

2 valgytojams
nedidelis svogūnas
4 skiltelės česnako
6 juodieji pipirai
2 gvazdikėliai
8 gramai tarkuotos šviežios imbiero šaknies (apie 1,5cm)
a.š. garstyčių sėklų
a.š. kumino sėklų
čili ankštis (skonio reikalas, receptas prašo 1-5)
pusė a.š. ciberžolės

keli šaukštai aliejaus kepimui
nedidelis smulkiai pjaustytas svogūnas

2 pomidorai (kadangi ne sezonas, naudojome 0,5 skardinės pomidorų gabaliukais)
3-4 š. raudonojo vyno acto
a.š. cukraus
druskos

200 g krevečių (naudojome šaldytas nevirtas)

Ryžiams
200 g basmati ryžių
365 ml vandens
pusės citrinos sultys

Imbierą, česnaką ir prieskonius sutrinti trintuvėje iki vientisos masės. Jei reikia, įpilti lašelį vandens.

Ant aliejaus pakepinti svogūną, kol įgaus auksinę spalvą. Sudėti pomidorus, nesmulkintą čili ankštį, pakepti apie 10 minučių. Jei labai išsausėja, įpilti truputį vandens. Sudėti prieskonių košelę, išmaišyti. Supilti actą, cukrų, gerai pasūdyti. Perkaitinti, kad prieskoniai susimaišytų ir nusistovėtų skonis. Paragauti, ar nieko netrūksta.

Dėti krevetes. Labai trumpam, kol paraudonuos (apie 2 minutes). Valgyti su ryžiais.

O ryžius man patinka ruošti taip: nuplauti 200g ryžių po šaltu vandeniu, kol vanduo bus skaidrus. Pamerkti pusvalandžiui. Išgriebti ryžius, dėti į puodą, užpilti 360 ml šalto vandens. Užvirti ant stiprios ugnies, įspausti citrinos sulčių, sumažinti ugnį iki vos vos rusenimo ir uždengus dangtį pavirti 7-8 minutes. Patirtis sako, kad jei mirkysit ilgiau nei pusvalandį, vandens reikės mažiau.

Skanaus!

Šiltos quinoa ir tofu salotos

Kynva, tarti reikia. Naujas atradimas, tiksliau, pamėgimas. Sugebėjau įtikinti šeimos narius jos neabejotina nauda. Iš pirmo karto nepatikėjo. Teko slapčia paruošti ir leisti (t.y. priversti) paragauti. Paragavo ir patiko. Buvo tas patiekalas quinoa su žirneliais, šparaginėmis pupelėmis ir krevetėmis. Neaprašiau dar? Reiktų greičiau tai padaryti, kol nepamiršau.

Šįvakar eksperimentas su tofu. Naujiena mano virtuvėje. Pavalgius tik po gero pusvalandžio nusprendžiau, kad patiko. Įdomu būtų sužinoti, kaip JŪS darote tofu. Laukiu atsiliepimų, o dabar receptas iš to, kas rasta spintelėse ir šaldytuve

2 žmonėms
100g quinoa (pusė stiklinės)
šaukštas aliejaus
nedidukas svogūnas
400 g skardinė avinžirnių
60 g šaldytų špinatų
pusė cukinijos
pomidoras
150 g tofu
pusės citrinos sulčių

Nuplauti quinoa, gerai pagrumdyti, kad dingtų kartumas. Kartais ji jau būna paruošta, plauti nereikia (turi būti parašyta ant pakelio). Virti 15 minučių dvigubai didesniame kiekyje vandens ant nedidelės ugnies. Šiuo atveju, pusė stiklinės quinoa, stiklinė vandens.

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti smulkiai pjaustytą svogūną, sudėti nuplautus avinžirnius, perkaitinti. Dėti dar sušalusius špinatus, cukinijas. Viską pakaitinti kokias 3-5 minutes, kol atšils špinatai.

Tofu nusausinti, supjaustyti norimos formos gabalėliais, dėti į keptuvę su daržovėmis, kepti kol perkais. Suberti dar šiltą quinoa, sudėti pomidoro skilteles, apšlakstyti citrinos sultimis ir/ar tarkuota žievele. Vaišinti vegetarus draugus. Skanu ir sveika (kaip pas Ugnę iš skanuirsveika.lt)

Burokėliai su tunu ir šparaginėmis pupelėmis

Iki Kalėdų liko vos mėnuo. Ta proga blogo kairėje atsirado labai gražios internetinės akcijos mygtukas. Jį paspaudus penkiais centais prisidėsite prie dovanos mažyliui. Jums tai nieko nekainuos, tereikia tik kliktelti! Prašau kliksėti kiekvieną kartą užėjus. O jei randate patikusį receptą, kliktelkite ir dukart per dieną!

Kokios dar naujienos? Beata išleido knygą! Labai džiaugiuosi ir sveikinu! Tikiuosi, giminaičiai jau susiprato, ko man reikia Kalėdoms? Ta proga skelbiu receptą iš naujosios knygos autorės virtuvės. Burokėlius tokiu būdu mes labai pamėgome. Ne tik mes. Valgo ir draugių šeimynos, valgo net ir tie, kurie savanoriškai nevalgo burokėlių. Visa paslaptis, mano manymu, yra ančiuviai. Stebuklingas ingredientas, monkey husband aukštinamas ne mažiau už citriną.


trys didoki virti burokėliai
200 g šaldytų šparaginių pupelių
100 g tuno, konservuoto savo sultyse
4-5 ančiuvių file (sūdyti aliejuje)
keli marinuoti agurkai
šaukštas acto, majonezo
pipirų, druskos

Pupeles išvirti, kad dar liktų traškios. Išvirusias perlieti lediniu vandeniu, kad toliau nebevirtų ir išlaikytų žalią spalvą. Burokėlius supjaustyti norimos formos kubeliais, apskritimais ar juostelėmis, tuną sumaišyti su ančiuviais. Agurkėlius susmulkinti. Majonezą sumaišyti su actu ir šlakeliu aliejaus. Šventinė versija - į lėkštę susluoksniuoti daržoves su tunu, patiekti su padažu. Kasdieninė versija - viską tiesiog sumaišyti į mišrainę ir valgyti, kad net ausys linktų.

Sardinija. Fregola vongole e bottarga

Nežinau nežinau, kaip čia išvertus tokį įmantrų patiekalo pavadinimą. Gal vėliau, nes dabar reikia pasipasakoti apie viską nuo pradžių. Pirmiausia - apie atostogas. Bent jau pirmą jų dalį. Jau reikėjo seniai pasipasakoti, nes dabar kai žiema į akis žiūri tos vasaros atostogos visai nė prie ko.

Pradedu nuo Sardinijos. Jau beveik ir pamiršau, kaip ten gerai buvo, bet kadangi jaučiuosi blogo skaitytojams skolinga, bandau atsiminti. Trumpai ir aiškiai.

Villasimius, Sardinijos pietūs, 60 km nuo Kalgario. Pirmas įspūdis važiuojant sala: nesitikėjau, kad ji tokia laukinė... Vingiuoti keliai, saulės išdeginta žolė, brūzgynais apaugę kalnai, kaktusais nusėtos pakelės. Tyla. Ir kartkartėmis eismą stabdantis neregėto senumo, bet dar vis judantis automobiliukas.

Viešbutis, kaip ir tikėjomės, nedidelis, paprastas ir autentiškas. Iki jūros veda takelis per kopas. 3 minutės. Jūra nepaprasta - skaidri krikštolinė, baltas smėliukas. Be galo ramu. Po kurio laiko suprantame, kad kažkas ten ne taip. Hmm... nerasta nei telefono, nei televizoriaus, nekalbu jau apie internetą. Labiausiai žavintis dalykas - visi viešbučio svečiai sėda valgyti už didelių stalų po šešis ar net daugiau.

Viešbutį 'užrodė' draugai, galiu drąsiai rekomenduoti ir aš - Fiore di Maggio, Villasimius. Sutikome daug italų, kurie jau daug metų iš eilės ten apsistoja. Labiausiai visus vilioja būtent vakarienės. Maistas paprastas, lyg būtų ruoštas namuose. Tenka paragauti ir tradicinio paršiuko, kepto ant mirtos lapų, ir fregolos, ir vietos gėrimo mirto, ir tipinių desertų.

Jau per pirmą vakarienę išsiaiškiname, kad eina gandas apie nerealų žuvies restoraną Da Barbara kaimyniniame Solanas kaime. Juokingai skamba - Pas Barbarą, bet juoką keičia susidomėjimas, kai kas vakarą vis kas nors grįžta susižavėjęs, kaip gerai ten: si mangia molto bene. Pabandome ir mes. Liekame sužavėti. Grįžtame dar kartą. Vienas iš jų tipinių patiekalų - fregola vongole e botarga, atrodęs būtent taip:

Man tiek patiko, kad bandau atgaminti namuose. Produktus susiperku eilinėje vietos parduotuvėje.

Fregola - tipinė pasta Sardinijoje. Kažkuo panaši į kuskusą. Kol kas niekur kitur nemačiau jos pirkti. Delikatesų parduotuvėse neieškojau. Jei kas žino, kur būna pirkti, pasufleruokit!

Bottarga - sūdyti ir džiovinti ikrai, juos galima pirkti tarkuotus miltelių pavidalu bei vakume gabaliukais. Skonis labai žuviškas, sūru. Užmačiau, kad dabar Italijos Iper prekybos centruose vyksta Sardinijos dienos, bottargos pirkti buvo. Fregolos, deja, ne.

Vongole - valgomieji jūriniai moliuskai, angliškai clams. Mano mėgstamiausi.

2 žmonėms

200 gr fregola
litras sultinio
alyvų aliejaus
česnako skiltelė
čili pagal skonį
petražolių saujelė
500 gr vongole
šlakelis balto vyno
keli kupini šaukštai tarkuotos bottargos

Paruošti moliuskus - išrinkti jau atsidariusius, nuplauti, pamirkyti pasūdytame vandenyje, kad išsifiltruotų smėliukai.

Užvirti sultinį, jame virti fregolą 5 minutes. Nusunkti, skystį pasilikti.

Kol verda, keptuvėje ant alyvų aliejaus pakaitinti česnako ir čili, kapotas petražoles. Kai pakvips, sudėti moliuskus. Įpilti truputį balto vyno, kai alkoholis nugaruos, uždengus dangtį palaukti, kol moliuskai atsidarys.

Sudėti fregolą ir kaitinti ant nedidelės ugnies dar apie 15-20 minučių, panašiai kaip risotto vis įpilant atidėto sultinio, po šaukštą beriant botargą. Mano rezultatas toks:

Patiekti pabarstytus bottarga. Užgerti baltu vynu. Atsiminti atostogas. Mmmm... Ypač tą nepaprasto skaidrumo jūrą... ech, Sardinija...

Agurkų salotos su aguonomis ir čili

Vėl iš Ottolenghi. Labai graži nuotrauka buvo, negalėjau miegoti ramiai, kol nepabandžiau. O iš mano sesers įvertinimas buvo toks - labai jau įdomus skonis. Ties žodžiu 'įdomus' pajutau sarkazmo gaidelę... Hmmm... Nesutinku šįkart - aguonos ir agurkai gal ir neįprastas derinys, bet geras. Įdomiai gaunasi gerąja prasme. Kviečiu pabandyti



2 didoki agurkai
2 a.š. aguonų
saldžiosios čili ankštis
2 šaukštai acto
4 šaukštai aliejaus
1 a.š. cukraus
druskos pagal skonį

Agurkus supjaustyti pailgai, griežinėliais susmulkinti čili. Aliejų, actą, cukrų, druską aguonas sumaišyti, užpilti ant agurkų, palikti pasimarinuoti.

Va ir su šiuo paprastučiu receptu ramiai sau išvažiuoju ilgų atostogų. Dumiam į pietus vasarą prasitęsti :)

Kalafiorų salotos su kaparėlių padažu

Įsimylėjau Ottolenghi knygą. Jei gyvenčiau Londone, eičiau ieškoti jų deli gyvai. Deja, Londone nebegyvenu, tad bandau jų receptus savoje virtuvėje.

Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.


Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise

kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų

Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus

Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.

Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.

Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.

Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.

Pankolio salotos su cukinija ir fetos sūriu

Monkey bebe labai mėgsta pankolį. Nežinau, kaip jam gaunasi be dantų jį doroti ir šiaip tas skonis toks specifinis anyžinis... valgytų sau bulvę kaip tikras lietuvis, bet dabar ne, raukosi, spjauna... Kadangi dabar šeimoje bandome savo vakarienes taikyti prie bebe, mokomės pamėgti pankolį. Jis jį valgo garintą, o mes salotų pavidalu.


cukinija
2 pankoliai
3 š. citrinos sulčių
4 š. alyvų aliejaus
3 š. kedro riešutų
100 g fetos sūrio
pundelis grąžgarstės (rocket, arugula, rucola)
druskos, šv. maltų juodųjų pipirų

cukiniją ir pankolį supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Tam labai padeda spec. pjaustyklė, mandolina vadinama. Man mama seniai atvežė tokią iš Tupperware. Labai pykau, kad pinigus švaisto, bet dabar jau džiaugiuosi, tikrai kad greitai ir gerai pjausto (tupperware reklamos nedarau, vis tiek galvoju, kad pinigų švaistymas. Mama, ir per internetą sakau - nepirk tų dėžučių, pas mus Šveicarijoje Migros tinklo parduotuvėse tokios pačios ir dar geresnės bent tris kartus pigiau!)

Cukinijos ir pankolio juosteles užpilti citrinos sulčių ir aliejaus mišiniu, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir palikti marinuotis valandai vėsioje vietoje.

Keptuvėje sausai paskrudinti kedro riešutus.

Grąžgarstes nuplauti, nusausinti.

Fetos sūrį sutrupinti gabaliukais, komponuoti lėkštėje su cukinija/pankoliais, grąžgarste, barstyti riešutukais.

Greita, sveika, skanu.

Receptas pagal La Tartine Gourmande

Šokoladinis šokoladinis pyragas

Karšta. KARŠTA. Labai net. Siaubingai karšta. Kur tai matyta, kad dešimtą vakaro būtų plius 27??? Organizmas šoke - gi dar vakar kalnuose tirtėjome iš šalčio. Atvažiavome ir iškart bėgome pirkti bebe žieminės pižamos. Dabar kepame. Net ir orkaitės jungti nebebaisu, vis tiek nieko nepakeisi, jei jau gyveni šiltnamyje. Kadangi būtinai reikėjo šiandien mažąjį gurmaną supažindinti su burokėliais, teko jungti orkaitę, tad tuo pačiu užmaišiau ir pyragą iš naujai mano lentynoj prigulusios kulinarinės knygos 'Ottolenghi'.



Receptas sako, kad čia 6 žmonėms. Na gal... jei jie saldumynų nemėgsta. Ir dar sako, kad stovi 4 dienas. Na gal... jei savaitgaliui išvažiuoji ir smaližių namuose nėra. Atrodo, kad Beata buvo kažką pasakojusi apie chocolate fudge cake. Tai va, gal ji ten geriau pasiaiškino, ką tas fudge reiškia, tad aš tiesiai prie recepto.

240 g sviesto plius formai tepti
265 g juodojo šokolado (52% kakavos)
95 g juodojo šokolado (72% kakavos)
290 g muscovado cukraus (dėjau pusę šito ir pusę paprasto baltojo)
4 šaukštai vandens
5 kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų
žiupsnelis druskos
kakavos pabarstymui

Apvalią 20 cm formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui. Orkaitę įkaitinti iki 170C.

Gabaliukais supjaustytą sviestą ir sulaužytą šokoladą sudėti į karščiui atsparų ganėtinai didelį indą (į jį turės tilpti visa tešla).

Mažesniame puode ant nedidelės ugnies pakaitinti cukrų su vandeniu, iki kol sirupas užvirs.

Karštą sirupą supilti į puodą su sviestu ir šokoladu, išmaišyti, kol šie ištirps iki vientisos masės. Po vieną įmaišyti kiaušinio trynius. Ataušinti iki kambario temperatūros.

Kol masė vėsta, iki standžių putų išplakti baltymus su žiupsneliu druskos (mikseris arba koks KA čia tikrai praverstų). Atsargiai po trečdalį įmaišyti į šokolado masę.

Du trečdalius tešlos supilti į formą, kepti apie 40 minučių. Išimti iš orkaitės, sulyginti viršų, supili likusią tešlą ir kepti dar 20 minučių. Tokiu būdų turėtų gautis kietesnis ir skystesnis sluoksnis, ale man abu gavosi vienodi, tai kitą kartą gal ir neverta tiek terliotis, galima kepti vienu sluoksniu

Viršų pabarstyti kakava.

Pyragas gaunasi nerealus, šlapias, saldus ir labai šokoladinis. Kam patinka tokie reikalai, išbandyti būtina! Beje, mano tempais užmaišomas per 30 minučių. Kadangi bebe dieną numiega po 40 min., tai net atlieka kelios minutės knygą paskaityti.

Įdarytos cukinijos

Grąžinu receptą. Seniai seniai dalyvavau konkurse pas Dovilę pragaro virtuvėje. Nelaimėjau, bet tai nereiškia, kad receptas nuo to blogesnis.


4 asmenims reikės:

4 jaunų cukinijų
svogūno
česnako skiltelės
nedidelio baklažano
raudonosios paprikos
2 pomidorų
100 g rikotos
50 g parmezano
žiupsnelio raudonėlio (oregano)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
poros šaukštų alyvų aliejaus

1. Iš cukinijų pagaminame laivelius, t.y. perpjauname išilgai pusiau, įrankiu arba šaukštuku išskaptuojame vidų (neišmetame!). Kadangi cukinija labai vandeninga daržovė, pabarstome laivelius druska, atidedame. Kai įdaras bus paruoštas, laiveliai bus pilni vandens, kurį mums reiks nusausinti prieš sudedant įdarą.



2. a) smulkiai kapojame svogūną
b) susmulkiname pusę cukinijų minkštimo (galima ir visą, bet tada įdaro gausis gerokai su kaupu arba atliks)
c) baklažaną ir papriką supjaustome nedidukais kubeliais
d) iš pomidorų išimame sėklas ir taip pat pjaustome kubeliais
e) smulkia tarka sutarkuojame parmezaną (arba kokį kitą kietą sūrį)

3. Į keptuvę pilame porą šaukštų alyvų aliejaus, dedame svogūnus ir išspaudžiame česnako skiltelę. Po poros minučių, kol dar svogūnai nepakeitė spalvos, sudedame smulkintas cukinijas, dar po keletos minučių dedame baklažanus, papriką, pomidorus, raudonėlį. Pasūdome, pagal skonį pabarstome pipirais. Kepame ant vidutinės ugnies nuolat maišydami apie 10 minučių. Nuimame nuo ugnies, sudedame rikotą ir du trečdalius parmezano. Išmaišome. Įdaras paruoštas.


4 Orkaitę įkaitiname iki 180C. Nusausiname cukinijų laivelius, ten sukrauname įdarą, išrikiuojame į skardą, pabarstome likusiu parmezanu.


Pašauname į orkaitę 5-10 min. Kam patinka dar traškios cukinijos, pakaks 5 minučių, jei norisi labiau sukepusių, verta palikti ilgiau.

Valgome su balta duona. Nepraktikuojantiems daržovių galima patiekti ir su mėsa. Labai tinka neštis dėžutėje į darbą, sekančią dieną pašildyti ofiso mikrobangėje laiveliai būna dar skanesni.

Skanaus!

Tiramisu

Apie tiramisu nieko daug nepapasakosi. Variacijų šimtais, receptų begalės internete. Iš esmės skiriasi tiek, kad žmonės daro arba be žalių kiaušinių (berods, Jamie Oliver), arba tik su tryniais, arba ir su baltymais, dar kiti gamina su grietinėle. Mano variantas pagal itališkąjį chef blog. Be baltymų, su grietinėle ir, savaime suprantama, maskarpone. Skirtas džiaugtis retai. Na... nebent svarstyklės ir cholesterolio perteklius negąsdina.


3 tryniai
150 g cukraus
250 ml grietinėlės (riebios, full fat)
250 g maskarponės
350 ml espresso kavos
amaretto likerio, konjako ar kokio kito alkoholio pagal skonį
18 savoiardi sausainių (damų pirštelių, biskvito arba pačių keptų)

išvirti stiprią stiprią kavą, manau geriau per stipri, nei per silpna. Trynius išsukti su cukrumi iki baltumo. Sudėti maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Pasiruošti formą. Pilti kremo sluoksnį, dėti kavoje ir konjake pamirkytus sausainius. O mirkyti taip. Iš vienos pusės mirkt - greit suskaičiuoji iki trijų ir iš kitos pusės tiek pat. Čia individualiai pagal sausainius, maniškiams būtent tiek reikia. Vėl kremas, vėl sausainiai ir vėl kremas. Dėti į šaldytuvą bent porai valandų. Barstyti karčia kakava arba šokolado drožlėmis. Valgyti.


Įdomumo dėlei pasižvalgiau po lietuviškus blogus (atleiskite, jei ko nepaminėjau). Va IRRI style visai neseniai darė tiramisu su kiaušinių baltymais. Foodday gamino tiramisu tortą. Kepykla Nr.5 sudėliojo tiramisu į lygiai tokius pat indelius (ryškiai nuo creme brule užsiliko, ar ne?). Mano virtuvė darė tiramisu be grietinėlės. Butterfly paskui juos gamino. Ir Irma. Beatos va receptas, irgi su baltymais. Panašu, kad visi variantai skanūs. Sėkmės bandymuose.

Aviečių pyragas su migdolais

Ups... mėlynių pyragas. Ups... jau tokį kepiau. Na ne visai tokį, bet beveik identišką, tik su cinamonu. Čia tokia paini istorija nutiko. Birželio mėnesio BBC Good Food žurnalas uždėjo Beatos pyrago nuotrauką ant viršelio. Ar kaip ten buvo - Beata iškepė gryn tokį pyragą, kokį žurnalas uždėjo ant viršelio ir aš norėjau tokį kepti. O kai apsižiūrėjau gerai recepte, tai paaiškėjo, kad jau kepiau...

Žodžiu čia gaunasi didelė painiava. Garantuoju, kad niekas nieko nesuprato :D Pradedu iš naujo.

Yra toks geras receptas, kurį kiekvienas gali pasikoreguoti kaip nori. Nors jau yra panašus receptas maniškiame bloge, šitą perrašau. Vien dėl to, kad nuotrauka apetitingesnė :D



sviesto formai ištepti
140 g minkšto kambario temperatūros sviesto
140 g smulkaus cukraus
140 g maltų migdolų
140 g self-raising miltų (arba paprastų miltų plius kokie 3 gramai kepimo miltelių)
2 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto
250 g uogų (geriau šviežių, puikiai tinka šaldytos - tiek mėlynės, tiek avietės)
cukraus pudros ir migdolų plokštelių pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C (jei orkaitė su vėjeliu, užteks 160C, nors mano atveju ir tiek per daug buvo). Apvalią 20 cm skersmens formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui.

Sviestą, cukrų, migdolus, miltus, kiaušinius ir vanilę gerai išmaišyti, pusę tešlos paskleisti kepimo formoje, išlyginti šakute. Suberti lygiu sluoksniu uogas, ant viršaus lyg dideliais trupiniais išdėlioti likusią tešlą taip, kad uždengtų uogas. Užbarstyti migdolus.

Kepti apie valandą (su mano orkaite ir 40 min. pasirodė per daug), ataušinti formoje, pabarstyti cukraus pudra.


Skanaus!

Pasta alla carbonara

Jei galvojate, kad čia tie spagečiai su grietinėlės padažu, tai va ir prigavau! Ot ir ne! Bent jau Romoje, iš kur patiekalas kilęs, nelabai rasi su grietinėle, nebent turistams... O gaminama labai paprastai ir iš paprastų produktų - švieži kiaušiniai, geros kokybės pasta, alyvų aliejus ir šoninė. Nors turiu prisipažinti, kad gerai padaryti tikrai nėra lengva... Kadangi padažas iš žalių kiaušinių, labai didelė rizika pagaminti tiesiog makaronus su kiaušiniene. Bet ir toks variantas nėra blogas. Iš patirties sakau :)


Pradedam

2 žmonėms
250 g pastos (mums patinka su ilga pasta - spaghetti ar bucatini)
5 š. alyvų aliejaus kepimui
2 česnako skiltelės
~100 g rūkytos šoninės kubeliais (pancetta affumicata)
2 tryniai ir vienas kiaušinis
4 š. smulkiai tarkuoto pecorino romano (aitrus avies sūris), bet tinka ir parmezanas arba džiugas
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Užvirti vandenį pastai. Kol virs makaronai, pasiruošti padažą.

Keptuvėje ant nedidelės ugnies įkaitinti aliejų, dėti česnako skilteles (priklausomai nuo skonio galima kapotas, galima nesmulkintas ir jas vėliau išgriebti). Apskrudinti šoninės kubelius.

Du trynius ir vieną kiaušinį išplakti su sūriu, pagardinti pipirais.

Išvirus makaronams, juos nusunkti, keptuvę su šonine nuimti nuo ugnies. Versti makaronus į keptuvę, gerai išmaišyti, kad pasidengtų aliejumi ir maišant supilti kiaušinių plakinį. Kiaušiniai 'apsidirba' su karštu aliejumi iki padažo konsistencijos ir (idealiu variantu) nepavirsta į kiaušinienę.

Barstome pipirais, tarkuotu pecorino ar parmezano sūriu ir skanaujame.

Jautienos carpaccio

Žalia mėsa... mmm, kaip skanu. Rimtai, man patinka. Buvo sunkoka besilaukiant bebé jos atsisakyti, bet dabar jau galiu šlamšti vos ne kasdien. Na jei ne kasdien, tai bent kai taip karšta, kaip kad šiandien ir nieko kepto/virto/troškinto nesinori, carpaccio tikras išsigelbėjimas. Niekada jo nebandžiau namie, visada tik padorios reputacijos viešojo maitinimo įstaigose. Nežinai gi, žmogus, ką gali gauti su žalios mėsos kąsniu!

Na bet kad jau atsikraustėm į kraštą, kur a) carpaccio įprastas reikalas, b) parduotuvėse prekiaujama tam reikalui jau paruošta mėsa, c) kuri (kaip ir visa šveicariška mėsa) kainuoja nežmoniškus pinigus, bet už juos tikrai nuperki nerealią kokybę. Sudėjus visa tai, nusprendžiau, kad carpaccio galima valgyti ir namie :)
Paprastai carpaccio imama labai geros kokybės jautienos file, ji užšaldoma ir labai labai plonai supjaustoma, na bet aš pirkau ją paruoštą parduotuvėje. Taip saugiau ir paprasčiau.

100 g plonai pjaustytos žalios jautienos file
saujelė gražgarstės (rocket)
parmezano
citrinos
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Salotas nuplauti ir nusausinti. Bulvių skutuku papjaustyti parmezano drožlių. Viską dėti į lėkštę su jautiena ir citrinos skiltele, pabarstyti pipirais. Prieš valgant pašlakstyti citrinos sultimis, galima ir geru alyvų aliejumi. Labai gerai su raudonu vynu.
Ir iš vis labai gerai...

Jei sąžiningai, būdama Lietuvoje ir toliau nerizikuočiau valgyti šito reikalo namie. Taigi, nerekomenduoju ir atsakomybės neprisiimu, jei nuspręsite gamintis patys iš bet kokioje parduotuvėje pirktos ir bet kokios mėsos.

Braškių uogienė su pipirais ir balzaminiu actu

Dažnai gailiuosi, kad nebegaliu sau leisti to malonumo, kai praeini per braškių lysvę, prisiskabai uogų ir skanauji. O jos dar nuo saulės šiltos... Neturiu tos prabangos, tad savęs pasiguodimui bent jau prigriebiau dėžę braškių už penkis eurus. Paskui ilgai mąsčiau, ką su jomis nuveikti. Norėjosi kažko neįprasto, uogienės su pipirais griebiausi tikriausiai įkvėpta braškių su pipirais blogo.



Reikės

1kg braškių
700 g cukraus
a.š. citrinos rūgšties
nutarkuotos citrinos žievelės
4 š. balzaminio acto
1 a. š. stambiau (ir šviežiai) maltų juodųjų pipirų

Nuplauti ir nusausinti braškes, perpjauti pusiau. Dėti puodan su cukrumi, citrinos žievele, balzaminiu actu ir pipirais. Užvirti ir virti 8 minutes. Bulvių grūstuvu sutrinti pusę braškių, dėti citrinos rūgštį. Virti dar 5 minutes, ant šaltos lėkštutės pavarvinus patikrinti, ar jau stingsta. Jei taip, nuimti nuo ugnies, išpilstyti į sterilizuotus stiklainėlius.

Gaunasi labai labai saldi uogienė, netyčia užkąstas pipiras labai nustebina! Kitą kartą norėčiau mažiau cukraus, gal verčiau virti su skirtu spec. uogienėms.

Labai tinka su sūriu. Tiesa sakant, mes tik taip šią uogienę ir tevalgom :)

Receptas iš www.tummyrumbles.com

Branzino con pomodoro e patate

arba žuvis kurios pavadinimo tiksliai nežinau, kepta su pomidorais ir bulvėmis. Angl. sea bass, it. branzino arba spigola, liet. arba jūrų velnias, arba paprastasis vilkešeris.

Paprastai žuvį kepu be jokių didelių apmastymų orkaitėje su rozmarinu, citrina ir baltu vynu, kaip kad neseniai čia aprašytą oratą. Šiandien karšta, orkaitės jungti nenorėjau, tad išbandžiau paprastutį receptėlį ir pakepiau žuvį su pomidorais ant keptuvės. Labai greita ir tikrai labai skanu.


Dviems valgytojams
2 žuvys po maždaug 300 gramų
100 ml arba ketvirtis skardinės pomidorų kubeliais
2 nedidelės skiltelės česnako
petražolių saujelė
druska, šviežiai malti juodieji pipirai ir alyvų aliejus kepimui

Česnakus sukapoti su petražolėmis, žuvį pabarstyti druska ir maltais pipirais. Keptuvėje įkaitinti aliejų, dėti žuvį, petražoles su česnakais bei pomidorus. Uždengti dangčiu ir kepti ant nedidelės ugnies apie 15 - 20 minučių. Kol kepa žuvis, plonais griežinėliais supjaustyti bulves, kepti ant aliejaus.

Skanaus!

PS: kadangi patiekalas be galo paprastas, gerą skonį garantuoja geri ingredientai, tinkamas kiekis druskos bei neperkepta žuvis :)

Scamorza kepta su prosciutto crudo

arba tiesiog sūris su kumpiu. Taip lyg niekur nieko pradedu kasmėnesinį įrašą. Dabar jau nebežadu, kad dažniau rašysiu, dar pažaduke išpravardžiuosit...

Žodžiu taip... skamorca, jei jau lietuvinti, man kaip mozzarellos pusseserė. Pas mus šaldytuve visad būna gabalėlis, nes parduotuvinėje pakuotėje stovi ir laikosi ilgių ilgiausiai. Panaudojamas dažniausiai arba ant picos, arba va taip paprasčiausiai pakeptas ant keptuvės, kai reikia greitai sugalvoti ką nors skanaus vakarienei.


Recepto čia nėra. Paimti skamorcos gabalą, perpjauti išilgai pusiau, dėti perpjauta puse į keptuvę (be aliejaus, ji ir taip riebi), pakepti ant nedidelės ugnies, kol pasilydys ir apačia kiek apskrus. Apdėti vytintu kumpiu ir gatava!

Orata kepta orkaitėje paprastai ir greitai

Net nedrąsu čia vėl rašyti, lyg savo namuose į svečius prašyčiausi... na dabar jau turėčiau dažniau vieną kitą užfiksuotą vakarienę užrašyti ir paviešinti. Bebe paaugo, jau visi trys mėnesiai, labai geras vaikas, leidžia mamai virtuvėje kartais pasisukioti. Ir vakarais nebereikia po porą valandų linguoti lopšinės ritmu, kad užmigtų, taigi (teoriškai) turėtų likti laiko aprašymams. Taigi po trumpos ataskaitos pakalbam apie vakarienę.

Orata lietuviškai tikriausiai dorada? Kaip bevadinama, Italijoje labai mėgstama žuvis. Galiu pasigirti esanti žvejo dukra, bet kad žuvį moku gaminti, tai jau tikrai ne. Dažniausiai kepu orkaitėje su citrina, rozmarinu ir aliejumi. Taip ir šįkart. Universalus receptas.

2 žuvys po ~350g
citrinos riekelės
rozmarino šakelė
alyvų aliejus
druska, juodieji pipirai
baltas sausas vynas

Išvalytą žuvį pasūdyti, pabarstyti pipirais, pilvan įkimšti rozmariną, citrinos riekeles, pašlakstyti gerai aliejumi. Dėti į skardą. Aš dėjau ant folijos palankstytais kraštais, kad skystis nepabėgtų ir skardos šveisti nereiktų, o tada į orkaitę 180C pusvalandžiui. Į kepimo pabaigą pašlakstyti baltu vynu - taip pasidaro nerealiai skanus padažiukas. Skanu su bulvytėmis, apie kurias gal rytoj...

Veršienos kepenėlės su balzaminio acto padažu ir gražgarstėmis

Pagalvojau pagalvojau, kad geriau jau vienas geras patiekalas kartą per mėnesį, negu tokie šiaip sau kasdien. Ar negerai sugalvojau? Šitą tikrai galiu visom keturiom rekomenduoti, net monkey husband tik paragavęs ištarė: mmm, this is very good! Suprask, tikrai puiku. Nes jei butu tik good, kad ir su pakilia intonacija, tai tik kokiam septynetukui iš dešimties. O čia gal jau ir visi devyni, o gal net ir dešimt.


Dviems žmonėms ėmiau

gražgarstės pora saujų
du pjausniukus veršienos kepenėlių po 120 gramų, juos perpjoviau pusiau
alyvų aliejaus kepimui
sviesto kepimui, pora šaukštų
saujelė kedro riešutų, pakepintų
saujelė razinų, pamirkytų
balzaminio Modenos acto (kiek negaila)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas ir nusausintas gražgarstes apvytinam ant alyvų aliejaus keptuvėje. Laikome šiltai

Kitoje keptuvėje įkaitiname alyvų aliejų ir iš abiejų pusių ant gan stiprios ugnies apkepiname kepenėles. Išimame, padruskiname, pabarstome pipirais. Toje pačioje keptuvėje ištirpiname šaukštą sviesto, gražiname kepenėles į keptuvę ir pakepame, kol iškeps pagal pageidavimą (arba keptuvę dedam į orkaitę). Man patinka pusžalės, tai kepu tikrai trumpai. Ir šiaip kepenėlių nereikia perkepti, jei nenorim trintuką kramtyti vakarienei.

Kepenėles išimame, padedame šiltai. Išpilame senus riebalus iš keptuvės, ją vėl gražinam ant ugnies ir šliūkštelim balzaminio acto (aš daug nepyliau, nes gaila buvo. Reikės kepimui kokį pigesnį nusipirkti), pakaitinam minutę, įmaišoma porą šaukštų sviesto, sudedame riešutus, razinas ir galiausiai kepenėles, jas apvartom gerai padaže.

Lėkštėn dedame gražgarstes, kepenėles su padažu, valgome su balta duona. Tikrai skanu!

Ką mes valgom vakarienei

Gavau papeikimų už nerašymą, tai rašau. Nelabai turiu ką, mes dabar pavasariu gyvi :) O jis čia tiesiog sprogsta










O jei rimtai, tai daugiausiai gamina monkey husband, tik man niekaip neišeina nufotografuoti. Buvo keletas tokių nusisekusių patiekalų, kuriuos gaminsim manau ir vėliau, pavyzdžiui, paprasčių paprasčiausia pasta su ančiuviais in bianco arba in rosso. Abu variantai geri, kai namuose nieko nėra valgyti, o reikia skaniai ir greitai. Dar dėmesio verta vakarienė buvo su vištiena ant stalo. Mano vyriškis vištieną taiso labai skaniai su alyvuogėmis ir ančiuviais. Čia toks jo firminis patiekalas ir jei galėtų tikriausiai vištieną tik taip ir valgytų. O ančiuvius, kaip pastebėjote, jis labai mėgsta :) Jei kam įdomu, surašysiu laikui bėgant receptus.

Pati aš virtuvėje retai sukuosi. Kai bebe užsnūsta pusvalandžiui, vis užmaišiau Forelles atrastus cheesecake brownies ir su jokiais kitais pyragais neužsiimu, nes šitais vis neatsidžiaugiu. Kažkurią dieną piccolino ilgiau pamiegojo, tai pagal Beatą pritaisiau puodą baklažanų - labai skanus dalykas. Ir dar pagal Beatą pastos išviriau su grybas, šonine ir špinatais. Mes visad valgydavom ne taip sveikai - su grietinėle ir be špinatų ir dar su dešrelėm.

O šiaip naujausias mūsų atradimas virtuvėje yra Buiton pagrindai picai. Apgailestauju, jei Lietuvoje ar Tailande ar dar kur jie nepardavinėjami. Šveicarijoje ir Italijoje tikrai yra. Kiek išbandėm įvairiausių, šitie patys geriausi. Pats geriausias greitas maistas. Mano picų kepėjas sakė subankrutuotų, jei tokias picas picerijoje tektų kepti. Žinia, kai sau darai, tai nepagaili nei dešros, nei sūrio. Nežinau ar yra ką pasakoti apie picą. Dedam ant viršaus tai, kas šaldytuve yra - saliami, prosciutto, gražgarstė su krevetėmis, mozzarella su ančiuviais, grybai, grybai ir prosciutto, artišokai, keturi sūriai ir pan.

Labai norisi pasižadėti, kad kitas pasisakymas bus ne su vasarinėmis nuotraukomis, o su naujai išbandytu ir pasisekusiu receptu. Iki!

Spezzatino di manzo con polenta

Virtuvėj vėl nebe aš šeimininkauju. Šįkart pozicijas užėmė monkey husband. Ir dėl labai gražios priežasties - į namus atsikraustė naujas gyventojas, monkey bebè. Jei kokį mėnesį nebus nė vieno naujo recepto, tikriausiai būsiu suprasta, kodėl :)

Kadangi vyksta Italų virtuvės savaitė, mane sąžinė negyvai užgraužtų, jei likčiau nesudalyvavus. Šitas recepčiukas nieko ypatingo - tiesiog paprastas, šildantis, kaimiškas ir paprastas jautienos troškinys su žirneliais ir polenta. Aprašymas 'iš akies', kiekvienuose namuose vis tiek juk daroma vis kitaip. Pavyzdžiui, mano meniu šiandien sako, kad vakarienei bus spezzatino ai funghi, troškinys su grybais. Įtariu, tas pats, tik be morkų ir žirnelių, gal su šlakeliu grietinėlės. Na, bet čia jau šefo pasirinkimas. Bandau nesikišti :)

Reikės
jautienos arba veršienos gabaliukais
poros morkų
svogūno
alyvų aliejaus kepimui
žirnelių (šaldytų arba žalių)
pusė stiklinės balto sauso vyno
sultinio (tinka ir iš kubelių)
pomidorų koncentrato kokio šaukšto
druskos, pipirų
petražolės

Polentai 2 žmonėms: 250 g polentos, ~1 l vandens (jei patinka kietesnės konsistencijos ir mažiau, man patinka skystesnės, pilu daugiau)

Supjaustyti svogūną ir morką, apkepinti keptuvėje įkaitintame aliejuje. Miltais lengvai pabarstyti mėsos gabaliukus, apkepinti toje pačioje keptuvėje ant kiek didesnės, nei vidutinė, ugnies. Kai apkeps iš visų pusių, įpilti balto vyno, leisti alkoholiui išgaruoti. Pasūdyti, pabarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais, užpilti sultiniu, kad apsemtų, sumažinti ugnį ir troškinti apie 30 min. Įkrėsti pomidorų koncentrato šaukštą, suberti žirnelius ir virti, kol šie bus gatavi. Pabarstyti kapota petražole, valgyti su mėgstamu garnyru.

Jei garnyrui renkatės polenta, į verdantį vandenį supilti kruopas. Mūsų vietinę polentą nuolat maišant verdame 12 minučių. Patarčiau paskaityti instrukcijas ant pakelio :)

Cheesecake brownies

Baisiai skanus dalykas. Dėkui Forellei už gerai nužiūrėtą David Lebovitz receptą. Kepiau ne kartą pagal originalą ir vis mažai, vis dar norisi. Be galo saldus, atrodo, kad jau neina daugiau suvalgyti, o vėl rankos tiesiasi. Man jis skanus ir užšaldytas gabaliukais. Išsitrauki ir valgai panašiai kaip ledus.


Šokolado masei:
85 g sviesto
115 g juodo šokolado
130 g cukraus
2 kiaušiniai
70 g miltų
šaukštas nesaldintos kakavos miltelių
druskos
1 a.š vanilės ekstrakto
80 g šokoladinių sagučių (naudoju smulkintą šokoladą)

Sūrio masei:
200 g kreminio sūrio (naudoju Philadelphia - skanu ir su liesa, ir su įprasto riebumo)
kiaušinio trynys
75 g cukraus
1/8 a.š. vanilės ekstrakto

Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Nuimti nuo kaitros, įmaišyti cukrų, po to kiaušinius, vėliau miltų, kakavos ir druskos mišinį, tada vanilę ir šokolado gabaliukus. Tešlą lygiu sluoksniu paskleisti folija išklotoje skardoje (naudoju 25cm tortinę).

Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti kreminį sūrį su tryniu, cukrumu ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.

Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti, pjaustyti, ragauti. Nepersivalgyti.

Gnocchi su lašiša ir grietinėle

Toks visai lietuviškas receptas. Bulvinukai ir dar su grietinėlės padažu! Šiaip mes lašišos ir grietinėlės padažą paprastai su pasta naudojam, bet labai sunku nutaikyti grietinėlės kiekį, ypač jei valgytojų yra daug. Skirtingų rūšių pasta skirtingai sugeria padažą, tad lengvai galima patirti fiasco, kaip kad mums nutiko per vieną šeimos susibūrimą :) Gavo žmonės sausų makaronų su užuomina į lašišą, baisu net prisiminti.

Su gnocchi kažkaip paprasčiau. Visi kiekiai iš akies... Jei kitą kartą pasversiu, perrašysiu receptą.


Gnocchi pirktų arba savo gamintų
Sviesto
Rūkytos lašišos
Nedidelis svogūnas
(Balto vyno)
Grietinėlės
Petražolių

Keptuvėje ant nedidelės ugnies ištirpiname gabalėlį sviesto, apkepame labai smulkiai pjaustytą svogūną. Kai jis perkeps, galima įpilti šlakelį balto vyno. Kai alkoholis nugaruos, sudėti smulkiai pjaustytą rūkytą lašišą, už pusės minutės supilti grietinėlę.

Į puodą su verdančiu vandeniu sudėti gnocchi, virti pagal instrukcijas, išgriebti iš vandens, dalį jo atidėti į šalį. Gnocchi sudėti į padažą, gerai išmaišyti, jei reikia, įpilti kiek vandens, kuriame virė gnocchi. Pabarstyti kapotomis petražolėmis.

Skanaus!

Puntarelle salotos

Patiekalas labai romietiškas, monkey husband mėgstamiausias. Jei aš laukiu vasaros, nes prasidės braškių sezonas, tai jis laukia žiemos, kada vėl galės paragauti puntarelle.

Su šita žole susidūriau prieš kelis metus, bet kadangi visi įsitikinę, jog jos galima rasti tik Romoje, niekad neteko gaminti. Šią žiemą pagaliau išsiaiškinau, kad Romoje taip dievinama puntarelle yra dar neužaugusi catalogna salota iš cikorijų giminės, panaši į gigantišką kiaulpienę. Ir ji randama ne tik Romoje, bet ir mūsų kaime. Negali žinoti, gal ir pas jus! O jei nėra, tai bent jau žinosite, ko verta paragauti Romoje žiemos metu.

Salota atrodo taip


Šita dar jauna salota. Jei įsigysite paaugusią, tai kas matosi nuotraukoje, slėpsis po ilgais kiaulpėniškais lapais, kurių išmesti nereiktų, visai neblogai jie susivalgo garnyrui apvirti 15 min. ir pakepinti keptuvėje su aliejumi, česnaku ir druska.

Paruošimas užima nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Reikia atskirti į šparagus panašius stiebukus, nuo pagrindo nulupti sukietėjusią žievę. Perpjauti išilgai per pusę ir kuo ploniau supjaustyti pailgais šiaudeliais. Mirkyti kelias valandas lediniame vandenyje, kad susiraitytų (aš šį kartą neturėjau laiko mirkyti, skanu buvo ir nesusiraičiusios).

Toliau ruošiame padažą. Romoje jis tik toks ir ne kitoks. Trintuvėje sutriname porą česnako skiltelių, keletą ančiuvių filė, užpilame pora šaukštų balto vyno acto, išmaišome į vientisą masę, į ją įplakame alyvų aliejų. Padažu sutaisome salotas, galima palikti ilgesniam laikui pasimarinuoti.

Galutinis variantas - traški, kiek kartoka salota su nuostabiai derančiu padažu. Jei nemėgstate kartumo, česnako, acto ir ančiuvių, labai apgailestauju, jei perskaitėte iki galo...

Pievagrybiai garnyrui

Galvojau, kad pats laikas vėl prisidėti prie skanių savaičių, bet nieko įdomaus neišradau su grybais. Ir šio recepčiuko čia nerašyčiau, jei ne sesuo... Plepėjom, plepėjom, pasigyriau, kad kepsiu pievagrybius, kad beveik viskas paruošta, tik česnaką dar nulupti reikia. Kai ji baisiausiai nusistebėjo, prie ko čia grybai ir česnakas, prisiminiau, kad bent jau mūsų namuose tiek močiutės, tiek mamos virtuvėje prie grybo visada derėdavo tik svogūnas, na dar grietinė ir spirgiukai. Taigi jei kam įdomu, kaip Italijoje ruošiami grybai, t.y. pievagrybiai, prašom - aprašymas.

Grybai paruošiami, supjaustomi. Keptuvėje alyvų aliejuje pakaitinamas spaustas česnakas (arba, jei nesate dideli jo mėgėjai, tik skiltelės, kurios kepimo pabaigoje išgriebiamos), čili pipiriukai pagal skonį. Kai aliejus pakvimpa česnakais, sudedami grybai, pakaitinama ant vidutinės ugnies, galima dar įpilti kokį ketvirtį stiklinės balto vyno. Kepimo pabaigoje pasūdoma, pabarstoma kapotomis petražolėmis.

Paprasta, greita ir kiek kitaip, nei galbūt įprasta.

Prancūziškas vištienos vyniotinis su pistacijomis

Nauja knyga ant kulinarinės lentynos. Naujas receptas: galantine de volaille.

Stephane Reynaud 'Ripailles' bandys tapti mano prancūziškos virtuvės pradžiamoksliu. Gal ir ne visai tinkama knyga pradžiai, bet tikrai maloni pavartyti. Receptai labai trumpi ir aiškūs tiems, kas virtuvėje ne pirmą kartą. Pvz., bouquet garni tai čia kas prancūziškai? Itališkam recepte būtų man savaime suprantama, o kadangi prancūziškoj virtuvėj esu žalia, jau reikia pagalvoti.


Taigi receptas iš knygos plius mano komentarai

1 breese viščiukas - naudotas kg dydžio laisvėje augintas šveicariškas vištukas
200 g veršienos
200 g kiaulienos nugarinės
100 g kumpio - neturėjau ir nedėjau
100 g rūkytos šoninės
3 kiaulienos bardai :) - suprask žmogau, kas tas yra... kiaulienos taukų juostelės, jas man atstojo šoninės griežinėliai
50 ml konjako - labai skanu su Trejomis devyneriomis (duoklė mano seneliui)
3 kiaušiniai - pakako dviejų
100 ml grietinėlės
50 g išlukštentų pistacijų - netyčia įkrito 100 g
2 svogūniukai
žiupsnelis paprikos
3 morkos
poras
gvazdikėlių prismaigstytas svogūnas - susmaigsčiau visus 15
prieskoninių žolelių puokštelė - sukomponavau iš čiobrelio, rozmarino, lauro lapelių
druska, pipirai

1. Paprašykite mėsininko iškaulėti ir suploti viščiuką. Išsaugokite kaulus, nuimkite ir atidėkite šlaunelių mėsą. Jei jau rašo, kad prašykite mėsininko, geriau taip ir darykite. Kadangi tokiu darbu užsiėmiau pirmą kartą, užtrukau beveik valandą. Bet išmokau. Kitą kartą būsiu greitesnė. Vadovavausi instrukcijomis angliškai iš čia.
2. Kaulus su svogūnu, morka, poru ir žolelėmis virkite 2 val. dideliame kiekyje vandens. Gaunasi labai gero skonio sultinys. Aišku, jei viščiukas augo laisvėje ar pas močiutę kieme. Žodžiu, jei naudojate geros kokybės mėsą, bus ir geras sultinys.
3. Kumpį supjaustykite juostelėmis, sautè su svogūniukais ir flambè su konjaku. Kaip parašyta, taip ir daryti - sautè ir flambè! Smulkiai pjaustytus svogūniukus pakepiau ant sviesto ir nupyliau trejomis devyneriomis, nes konjako šįkart namuose neatradau.
4. Smulkiai supjaustykite veršieną, vištienos šlauneles, šoninę ir kiaulieną, sumaišykite su kiaušiniais, grietinėle, pistacijomis, paprika ir kumpio/svogūniukų mišiniu, pagardinkite druska ir pipirais. Atrodo paprasta ir greita? Hm... užtrunka tas pjaustymas, geriau įdarbinti pagalbininką. Teoriškai galima ir sumalti, bet pjaustyta daug skaniau. Geriau ne per smulkiai.
5. Kiaulienos bardus išdėliokite ant virtuvinės plėvelės. Ant viršaus oda žemyn dėkite iškaulintą viščiuką, padenkite įdaru ir tampriai susukite (plėvele turi hermetiškai uždaryti vyniotinį). Vietoj to juokingo žodžio naudojau plonytes šoninės juosteles, vištieną papildomai pasūdžiau. Po to kai iškaulinau viščiuką, galvojau, kad sunkioji dalis jau bus pasibaigus, ale ne... Kitą kartą pas močiutę pasimokysiu, kaip sukami ir rišami vyniotiniai. Tampriai susukti nėra taip lengva, bet įmanoma ir savamoksliui.
6. Nukoškite sultinį. Vyniotinį įvyniokite į medžiagą, suriškite siūlu. Ant silpnos ugnies kaitinkite sultinyje (poach) pusantros valandos. Atsargiai išimkite iš apvalkalų, suformuokite į terrine indą, paspauskite, kad išbėgtų skystis. Prieš ragaujant palikti 24 val šaltai. Čia ištiko mane nelaimė - negrubių rankų keliamas vyniotinis iškrito ir kiek pabyrėjo... Gėda pelėda. Tas išspaustas skystis pavirto skaniais drebučiais, vyniotinis įgavo indo formą. Labai sunku buvo išlaukti nurodytas valandas, bet galiu pasakyti, kad ir po kelių valandų jau skanu.

Išvados: darbo daug, rezultatas negali būti blogas, jei naudojami geri produktai. Kitais metais vėl darysiu. O gal ir anksčiau...

Crème brûlée

Šį mėnesį teko garbė man mesti iššūkį Kepėjams be stabdžių. Seniai rūpėjo išbandyti crème brûlée namų sąlygomis. Paaiškėjo, kad nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Padorų desertą pabandžiau išgauti nepirkdama virtuvinio liepsnosvaidžio ar kaip jis ten vadinasi.


Viską dariau taip, kaip parašyta recepte žemiau. Išskyrus, kad gaminau iš pusinės porcijos (nes parduotuvėje nupirkau paskutinius tris indelius), vos nesusimoviau ties 6 punktu, bet laiku susipratau, kad karšta grietinėlė pilama į kiaušinius, o ne atvirkščiai. Kepiau ilgiau nei nurodyta - 45 min. ir ne tokioje karštoje orkaitėje (maniškėje su vėjeliu geriau buvo 120C).

Kadangi cukrų karamelizavau ne su tuo mandriu įrenginiu, o tiesiog po griliumi, naudojau cukraus pudrą. Ją kelioms minutėms palikau karštoje orkaitėje, kad išgaruotų drėgmė. Kambario temperatūros kremo indelius kiek įmanydama lygiu sluoksniu per sietelį apibarsčiau cukraus pudra ir kišau po laaabai gerai įkaitintu griliumi. Kaitinau ant aukščiausios įmanomos lentynos ir maksimalios temperatūros ganėtinai trumpai, gal net mažiau nei minutę. Svarbu stebėti, kad cukrus tik ištirptų, o ne sudegtų.

Kai atvėso, buvau maloniai nustebinta, kad cukrus sustingo į traškią plutelę, kurią taip smagu baksnoti ir laužyti šaukšteliu. Kremas buvo šiltokas, kas man nelabai patiko (na bet aš jo prieš tai gerai ir neatvėsinau), vanilės grūdeliai nusėdo ant dugno (kodėl???). Kitą kartą kremą ruoščiau iš vakaro, laikyčiau šaldytuve, cukraus plutelę po grilium daryčiau prieš pat valgant, tikintis, kad kremas per daug nesušils.

Kai iki galo įvaldysiu cukraus deginimo po griliu paslaptis, creme brulee gaminsiu ne kartą. Jau dabar gailiuosi, kad gaminau tik iš pusinės porcijos...

Receptas

Reikės:
500ml riebios grietinėlės,
1 vanilės ankšties,
100g smulkaus cukraus (plius papildomai pabarstymui),
6 kiaušinio trynių.

Gaminimas:
1. Orkaitę įkaitinti iki 140 C.
2. Grietinėlę supilti į puodą. Vanilės ankštį perpjauti išilgai pusiau, peiliuku išimtas sėklas sudėti į grietinėlę.
3. Ankštį supjaustyti gabaliukais, juos taip pat sumesti į grietinėlę.
4. Užvirinti ir iškart sumažinti ugnį, kaitinti ant nedidelės ugnies penkias minutes.
5. Karščiui atspariame inde kiaušinių trynius išplakti su cukrumi iki kreminės konsistencijos.
6. Vėl užvirinti grietinėlę, ją supilti į kiaušinių ir cukraus plakinį, nuolat maišyti kol sutirštės.
7. Masę per sietelį nukošti į didelį ąsotį, mišinį išpilstyti į šešias formeles, užpildant maždaug du trečdalius jų tūrio.
8. Formeles sudėti į didelę skardą. Įpilti karšto vandens, kad maždaug iki pusės apsemtų indelius.
9. Kepti orkaitėje (vidurinėje lentynoje) apie 30 minučių arba kol kremas iškeps, bet liks kiek minkštas ties viduriu.
10. Išimti iš vandens, atvėsinti iki kambario temperatūros.
11. Prieš tiekiant kiekvieną formelę lygiu sluoksniu pabarstyti smulkiu cukrumi, karamelizuoti su virtuviniu liepsnosvaidžiu.
12. Palikti kelioms minutėms, kad atvėstų. Patiekti.

Itališki balandėliai arba polpettine con la verza

Patiekalas, kurio negaminau. Monkey husband mamma patiekė ir ganėtinai nustebino, laukiau gi polpettine con la verza. Typ top balandėliai, monkey husband lygiai taip pat nepatinkantys, kaip ir lietuviški. Nemačiau, kaip gaminami, bet apytiksliai galiu nupasakoti, gal kam bus įdomu paeksperimentuoti.


Kopūstas itališkai vadinamas verza, lietuviškai tikriausiai būtų Savojos kopūstas, mums įprasto kopūsto raukšlėtasis giminaitis. Apverdamas.

Malta jautiena paskaninama pipirais, druska, kapotomis petražolėmis, smulkiai tarkuotu parmezanu, kiaušiniu, piene mirkyta sužiedėjusia balta duona, razinomis ir kedrų riešutais (sicilietiški elementai). Mėsa vyniojama į kopūsto lapus, troškinama su pomidorais.

Skanaus :)