Cheesecake brownies

Baisiai skanus dalykas. Dėkui Forellei už gerai nužiūrėtą David Lebovitz receptą. Kepiau ne kartą pagal originalą ir vis mažai, vis dar norisi. Be galo saldus, atrodo, kad jau neina daugiau suvalgyti, o vėl rankos tiesiasi. Man jis skanus ir užšaldytas gabaliukais. Išsitrauki ir valgai panašiai kaip ledus.


Šokolado masei:
85 g sviesto
115 g juodo šokolado
130 g cukraus
2 kiaušiniai
70 g miltų
šaukštas nesaldintos kakavos miltelių
druskos
1 a.š vanilės ekstrakto
80 g šokoladinių sagučių (naudoju smulkintą šokoladą)

Sūrio masei:
200 g kreminio sūrio (naudoju Philadelphia - skanu ir su liesa, ir su įprasto riebumo)
kiaušinio trynys
75 g cukraus
1/8 a.š. vanilės ekstrakto

Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Nuimti nuo kaitros, įmaišyti cukrų, po to kiaušinius, vėliau miltų, kakavos ir druskos mišinį, tada vanilę ir šokolado gabaliukus. Tešlą lygiu sluoksniu paskleisti folija išklotoje skardoje (naudoju 25cm tortinę).

Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti kreminį sūrį su tryniu, cukrumu ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.

Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti, pjaustyti, ragauti. Nepersivalgyti.

Gnocchi su lašiša ir grietinėle

Toks visai lietuviškas receptas. Bulvinukai ir dar su grietinėlės padažu! Šiaip mes lašišos ir grietinėlės padažą paprastai su pasta naudojam, bet labai sunku nutaikyti grietinėlės kiekį, ypač jei valgytojų yra daug. Skirtingų rūšių pasta skirtingai sugeria padažą, tad lengvai galima patirti fiasco, kaip kad mums nutiko per vieną šeimos susibūrimą :) Gavo žmonės sausų makaronų su užuomina į lašišą, baisu net prisiminti.

Su gnocchi kažkaip paprasčiau. Visi kiekiai iš akies... Jei kitą kartą pasversiu, perrašysiu receptą.


Gnocchi pirktų arba savo gamintų
Sviesto
Rūkytos lašišos
Nedidelis svogūnas
(Balto vyno)
Grietinėlės
Petražolių

Keptuvėje ant nedidelės ugnies ištirpiname gabalėlį sviesto, apkepame labai smulkiai pjaustytą svogūną. Kai jis perkeps, galima įpilti šlakelį balto vyno. Kai alkoholis nugaruos, sudėti smulkiai pjaustytą rūkytą lašišą, už pusės minutės supilti grietinėlę.

Į puodą su verdančiu vandeniu sudėti gnocchi, virti pagal instrukcijas, išgriebti iš vandens, dalį jo atidėti į šalį. Gnocchi sudėti į padažą, gerai išmaišyti, jei reikia, įpilti kiek vandens, kuriame virė gnocchi. Pabarstyti kapotomis petražolėmis.

Skanaus!

Puntarelle salotos

Patiekalas labai romietiškas, monkey husband mėgstamiausias. Jei aš laukiu vasaros, nes prasidės braškių sezonas, tai jis laukia žiemos, kada vėl galės paragauti puntarelle.

Su šita žole susidūriau prieš kelis metus, bet kadangi visi įsitikinę, jog jos galima rasti tik Romoje, niekad neteko gaminti. Šią žiemą pagaliau išsiaiškinau, kad Romoje taip dievinama puntarelle yra dar neužaugusi catalogna salota iš cikorijų giminės, panaši į gigantišką kiaulpienę. Ir ji randama ne tik Romoje, bet ir mūsų kaime. Negali žinoti, gal ir pas jus! O jei nėra, tai bent jau žinosite, ko verta paragauti Romoje žiemos metu.

Salota atrodo taip


Šita dar jauna salota. Jei įsigysite paaugusią, tai kas matosi nuotraukoje, slėpsis po ilgais kiaulpėniškais lapais, kurių išmesti nereiktų, visai neblogai jie susivalgo garnyrui apvirti 15 min. ir pakepinti keptuvėje su aliejumi, česnaku ir druska.

Paruošimas užima nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Reikia atskirti į šparagus panašius stiebukus, nuo pagrindo nulupti sukietėjusią žievę. Perpjauti išilgai per pusę ir kuo ploniau supjaustyti pailgais šiaudeliais. Mirkyti kelias valandas lediniame vandenyje, kad susiraitytų (aš šį kartą neturėjau laiko mirkyti, skanu buvo ir nesusiraičiusios).

Toliau ruošiame padažą. Romoje jis tik toks ir ne kitoks. Trintuvėje sutriname porą česnako skiltelių, keletą ančiuvių filė, užpilame pora šaukštų balto vyno acto, išmaišome į vientisą masę, į ją įplakame alyvų aliejų. Padažu sutaisome salotas, galima palikti ilgesniam laikui pasimarinuoti.

Galutinis variantas - traški, kiek kartoka salota su nuostabiai derančiu padažu. Jei nemėgstate kartumo, česnako, acto ir ančiuvių, labai apgailestauju, jei perskaitėte iki galo...

Pievagrybiai garnyrui

Galvojau, kad pats laikas vėl prisidėti prie skanių savaičių, bet nieko įdomaus neišradau su grybais. Ir šio recepčiuko čia nerašyčiau, jei ne sesuo... Plepėjom, plepėjom, pasigyriau, kad kepsiu pievagrybius, kad beveik viskas paruošta, tik česnaką dar nulupti reikia. Kai ji baisiausiai nusistebėjo, prie ko čia grybai ir česnakas, prisiminiau, kad bent jau mūsų namuose tiek močiutės, tiek mamos virtuvėje prie grybo visada derėdavo tik svogūnas, na dar grietinė ir spirgiukai. Taigi jei kam įdomu, kaip Italijoje ruošiami grybai, t.y. pievagrybiai, prašom - aprašymas.

Grybai paruošiami, supjaustomi. Keptuvėje alyvų aliejuje pakaitinamas spaustas česnakas (arba, jei nesate dideli jo mėgėjai, tik skiltelės, kurios kepimo pabaigoje išgriebiamos), čili pipiriukai pagal skonį. Kai aliejus pakvimpa česnakais, sudedami grybai, pakaitinama ant vidutinės ugnies, galima dar įpilti kokį ketvirtį stiklinės balto vyno. Kepimo pabaigoje pasūdoma, pabarstoma kapotomis petražolėmis.

Paprasta, greita ir kiek kitaip, nei galbūt įprasta.

Prancūziškas vištienos vyniotinis su pistacijomis

Nauja knyga ant kulinarinės lentynos. Naujas receptas: galantine de volaille.

Stephane Reynaud 'Ripailles' bandys tapti mano prancūziškos virtuvės pradžiamoksliu. Gal ir ne visai tinkama knyga pradžiai, bet tikrai maloni pavartyti. Receptai labai trumpi ir aiškūs tiems, kas virtuvėje ne pirmą kartą. Pvz., bouquet garni tai čia kas prancūziškai? Itališkam recepte būtų man savaime suprantama, o kadangi prancūziškoj virtuvėj esu žalia, jau reikia pagalvoti.


Taigi receptas iš knygos plius mano komentarai

1 breese viščiukas - naudotas kg dydžio laisvėje augintas šveicariškas vištukas
200 g veršienos
200 g kiaulienos nugarinės
100 g kumpio - neturėjau ir nedėjau
100 g rūkytos šoninės
3 kiaulienos bardai :) - suprask žmogau, kas tas yra... kiaulienos taukų juostelės, jas man atstojo šoninės griežinėliai
50 ml konjako - labai skanu su Trejomis devyneriomis (duoklė mano seneliui)
3 kiaušiniai - pakako dviejų
100 ml grietinėlės
50 g išlukštentų pistacijų - netyčia įkrito 100 g
2 svogūniukai
žiupsnelis paprikos
3 morkos
poras
gvazdikėlių prismaigstytas svogūnas - susmaigsčiau visus 15
prieskoninių žolelių puokštelė - sukomponavau iš čiobrelio, rozmarino, lauro lapelių
druska, pipirai

1. Paprašykite mėsininko iškaulėti ir suploti viščiuką. Išsaugokite kaulus, nuimkite ir atidėkite šlaunelių mėsą. Jei jau rašo, kad prašykite mėsininko, geriau taip ir darykite. Kadangi tokiu darbu užsiėmiau pirmą kartą, užtrukau beveik valandą. Bet išmokau. Kitą kartą būsiu greitesnė. Vadovavausi instrukcijomis angliškai iš čia.
2. Kaulus su svogūnu, morka, poru ir žolelėmis virkite 2 val. dideliame kiekyje vandens. Gaunasi labai gero skonio sultinys. Aišku, jei viščiukas augo laisvėje ar pas močiutę kieme. Žodžiu, jei naudojate geros kokybės mėsą, bus ir geras sultinys.
3. Kumpį supjaustykite juostelėmis, sautè su svogūniukais ir flambè su konjaku. Kaip parašyta, taip ir daryti - sautè ir flambè! Smulkiai pjaustytus svogūniukus pakepiau ant sviesto ir nupyliau trejomis devyneriomis, nes konjako šįkart namuose neatradau.
4. Smulkiai supjaustykite veršieną, vištienos šlauneles, šoninę ir kiaulieną, sumaišykite su kiaušiniais, grietinėle, pistacijomis, paprika ir kumpio/svogūniukų mišiniu, pagardinkite druska ir pipirais. Atrodo paprasta ir greita? Hm... užtrunka tas pjaustymas, geriau įdarbinti pagalbininką. Teoriškai galima ir sumalti, bet pjaustyta daug skaniau. Geriau ne per smulkiai.
5. Kiaulienos bardus išdėliokite ant virtuvinės plėvelės. Ant viršaus oda žemyn dėkite iškaulintą viščiuką, padenkite įdaru ir tampriai susukite (plėvele turi hermetiškai uždaryti vyniotinį). Vietoj to juokingo žodžio naudojau plonytes šoninės juosteles, vištieną papildomai pasūdžiau. Po to kai iškaulinau viščiuką, galvojau, kad sunkioji dalis jau bus pasibaigus, ale ne... Kitą kartą pas močiutę pasimokysiu, kaip sukami ir rišami vyniotiniai. Tampriai susukti nėra taip lengva, bet įmanoma ir savamoksliui.
6. Nukoškite sultinį. Vyniotinį įvyniokite į medžiagą, suriškite siūlu. Ant silpnos ugnies kaitinkite sultinyje (poach) pusantros valandos. Atsargiai išimkite iš apvalkalų, suformuokite į terrine indą, paspauskite, kad išbėgtų skystis. Prieš ragaujant palikti 24 val šaltai. Čia ištiko mane nelaimė - negrubių rankų keliamas vyniotinis iškrito ir kiek pabyrėjo... Gėda pelėda. Tas išspaustas skystis pavirto skaniais drebučiais, vyniotinis įgavo indo formą. Labai sunku buvo išlaukti nurodytas valandas, bet galiu pasakyti, kad ir po kelių valandų jau skanu.

Išvados: darbo daug, rezultatas negali būti blogas, jei naudojami geri produktai. Kitais metais vėl darysiu. O gal ir anksčiau...

Crème brûlée

Šį mėnesį teko garbė man mesti iššūkį Kepėjams be stabdžių. Seniai rūpėjo išbandyti crème brûlée namų sąlygomis. Paaiškėjo, kad nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Padorų desertą pabandžiau išgauti nepirkdama virtuvinio liepsnosvaidžio ar kaip jis ten vadinasi.


Viską dariau taip, kaip parašyta recepte žemiau. Išskyrus, kad gaminau iš pusinės porcijos (nes parduotuvėje nupirkau paskutinius tris indelius), vos nesusimoviau ties 6 punktu, bet laiku susipratau, kad karšta grietinėlė pilama į kiaušinius, o ne atvirkščiai. Kepiau ilgiau nei nurodyta - 45 min. ir ne tokioje karštoje orkaitėje (maniškėje su vėjeliu geriau buvo 120C).

Kadangi cukrų karamelizavau ne su tuo mandriu įrenginiu, o tiesiog po griliumi, naudojau cukraus pudrą. Ją kelioms minutėms palikau karštoje orkaitėje, kad išgaruotų drėgmė. Kambario temperatūros kremo indelius kiek įmanydama lygiu sluoksniu per sietelį apibarsčiau cukraus pudra ir kišau po laaabai gerai įkaitintu griliumi. Kaitinau ant aukščiausios įmanomos lentynos ir maksimalios temperatūros ganėtinai trumpai, gal net mažiau nei minutę. Svarbu stebėti, kad cukrus tik ištirptų, o ne sudegtų.

Kai atvėso, buvau maloniai nustebinta, kad cukrus sustingo į traškią plutelę, kurią taip smagu baksnoti ir laužyti šaukšteliu. Kremas buvo šiltokas, kas man nelabai patiko (na bet aš jo prieš tai gerai ir neatvėsinau), vanilės grūdeliai nusėdo ant dugno (kodėl???). Kitą kartą kremą ruoščiau iš vakaro, laikyčiau šaldytuve, cukraus plutelę po grilium daryčiau prieš pat valgant, tikintis, kad kremas per daug nesušils.

Kai iki galo įvaldysiu cukraus deginimo po griliu paslaptis, creme brulee gaminsiu ne kartą. Jau dabar gailiuosi, kad gaminau tik iš pusinės porcijos...

Receptas

Reikės:
500ml riebios grietinėlės,
1 vanilės ankšties,
100g smulkaus cukraus (plius papildomai pabarstymui),
6 kiaušinio trynių.

Gaminimas:
1. Orkaitę įkaitinti iki 140 C.
2. Grietinėlę supilti į puodą. Vanilės ankštį perpjauti išilgai pusiau, peiliuku išimtas sėklas sudėti į grietinėlę.
3. Ankštį supjaustyti gabaliukais, juos taip pat sumesti į grietinėlę.
4. Užvirinti ir iškart sumažinti ugnį, kaitinti ant nedidelės ugnies penkias minutes.
5. Karščiui atspariame inde kiaušinių trynius išplakti su cukrumi iki kreminės konsistencijos.
6. Vėl užvirinti grietinėlę, ją supilti į kiaušinių ir cukraus plakinį, nuolat maišyti kol sutirštės.
7. Masę per sietelį nukošti į didelį ąsotį, mišinį išpilstyti į šešias formeles, užpildant maždaug du trečdalius jų tūrio.
8. Formeles sudėti į didelę skardą. Įpilti karšto vandens, kad maždaug iki pusės apsemtų indelius.
9. Kepti orkaitėje (vidurinėje lentynoje) apie 30 minučių arba kol kremas iškeps, bet liks kiek minkštas ties viduriu.
10. Išimti iš vandens, atvėsinti iki kambario temperatūros.
11. Prieš tiekiant kiekvieną formelę lygiu sluoksniu pabarstyti smulkiu cukrumi, karamelizuoti su virtuviniu liepsnosvaidžiu.
12. Palikti kelioms minutėms, kad atvėstų. Patiekti.

Itališki balandėliai arba polpettine con la verza

Patiekalas, kurio negaminau. Monkey husband mamma patiekė ir ganėtinai nustebino, laukiau gi polpettine con la verza. Typ top balandėliai, monkey husband lygiai taip pat nepatinkantys, kaip ir lietuviški. Nemačiau, kaip gaminami, bet apytiksliai galiu nupasakoti, gal kam bus įdomu paeksperimentuoti.


Kopūstas itališkai vadinamas verza, lietuviškai tikriausiai būtų Savojos kopūstas, mums įprasto kopūsto raukšlėtasis giminaitis. Apverdamas.

Malta jautiena paskaninama pipirais, druska, kapotomis petražolėmis, smulkiai tarkuotu parmezanu, kiaušiniu, piene mirkyta sužiedėjusia balta duona, razinomis ir kedrų riešutais (sicilietiški elementai). Mėsa vyniojama į kopūsto lapus, troškinama su pomidorais.

Skanaus :)