Veršienos kepenėlės su balzaminio acto padažu ir gražgarstėmis

Pagalvojau pagalvojau, kad geriau jau vienas geras patiekalas kartą per mėnesį, negu tokie šiaip sau kasdien. Ar negerai sugalvojau? Šitą tikrai galiu visom keturiom rekomenduoti, net monkey husband tik paragavęs ištarė: mmm, this is very good! Suprask, tikrai puiku. Nes jei butu tik good, kad ir su pakilia intonacija, tai tik kokiam septynetukui iš dešimties. O čia gal jau ir visi devyni, o gal net ir dešimt.


Dviems žmonėms ėmiau

gražgarstės pora saujų
du pjausniukus veršienos kepenėlių po 120 gramų, juos perpjoviau pusiau
alyvų aliejaus kepimui
sviesto kepimui, pora šaukštų
saujelė kedro riešutų, pakepintų
saujelė razinų, pamirkytų
balzaminio Modenos acto (kiek negaila)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas ir nusausintas gražgarstes apvytinam ant alyvų aliejaus keptuvėje. Laikome šiltai

Kitoje keptuvėje įkaitiname alyvų aliejų ir iš abiejų pusių ant gan stiprios ugnies apkepiname kepenėles. Išimame, padruskiname, pabarstome pipirais. Toje pačioje keptuvėje ištirpiname šaukštą sviesto, gražiname kepenėles į keptuvę ir pakepame, kol iškeps pagal pageidavimą (arba keptuvę dedam į orkaitę). Man patinka pusžalės, tai kepu tikrai trumpai. Ir šiaip kepenėlių nereikia perkepti, jei nenorim trintuką kramtyti vakarienei.

Kepenėles išimame, padedame šiltai. Išpilame senus riebalus iš keptuvės, ją vėl gražinam ant ugnies ir šliūkštelim balzaminio acto (aš daug nepyliau, nes gaila buvo. Reikės kepimui kokį pigesnį nusipirkti), pakaitinam minutę, įmaišoma porą šaukštų sviesto, sudedame riešutus, razinas ir galiausiai kepenėles, jas apvartom gerai padaže.

Lėkštėn dedame gražgarstes, kepenėles su padažu, valgome su balta duona. Tikrai skanu!