Vakarienė su fotografu. Jolie Zocchi ir risotto su voveraitėmis

Mano gyvenime pastaruoju metu dažnai vienas per kitą maišosi virtuvė ir fotografija. Fotoaparatas ir viryklė. Teletabiai į tarpą. 

Šitame sukūryje vieną dieną kilo klausimas - argi nebūtų įdomu pamatyti, kaip skirtingi žmonės mato maistą? Savo vakarienę. Per fotoaparato vaizdo ieškiklį. Argi nebūtų įdomu sužinoti, ką vakarienei valgė ir kaip ją užfiksavo fotografas (po šia sąvoka talpinu tiek mėgėjus, tiek šios profesijos atstovus). Taigi skelbiu rubriką – vakarienė su fotografu. Sakykit, su kuo norėtumėte virtualiai pavakarieniauti Jūs!

Pirmasis svečias – mieloji draugė Jolie Zocchi, su kuria mes gyvename beveik kaimynystėje ir draugaujame tiek artimai, kad ji man negailėdama paskolina savo geriausią fotografinę techniką. Čia va tikras draugystės išbandymas! O mūsų vaikai džiaugsmingai mušasi, t.y. žaidžia kartu, kai mes dalijamės savo fotografinėmis svajonėmis. 

Jolie mane žavi ne tik kaip fotografė, bet ir kaip puiki improvizatorė virtuvėje. Aišku, mus sieja ir meilė itališkam maistui. Šiandien ji jums pristato Risotto su voveraitėmis:

Risotto su voveraitėmis 

'Beužrašinėdama receptą paskaičiau ir prisiminiau, kad mūsų vietinėje parduotuvėje galima lietuviškų voveraičių nusipirkti. Taip mano virtuvėje dažnai gaunasi itališki patiekalai su lietuviškais prieskoniais. 

Ryžių carnaroli 4 asmenims

Vienas didelis svogūnas

Taurė balto vyno

Sultinio

Voveraičių (geriausia lietuviškos, dzūkiškos) – manau ten buvo 400gr

Sviesto toms voveraitėms pakepint 

Puode alyvuogių aliejuje apkepiau smulkiai spaustytus svogūnus, iki aukso spalvos. Sudėjau ryžius ir juos paskrudinau. Apipyliau vynu (ta vieta labiausia patinka Danieliui (mažasis beveik dvimetinukas sūnelis), nes viskas šnyyyypščiiiaaa). Paskui pripyliau sultinio, pamaišiau ir beveik pamiršau (čia mano uošvienė kažkada mokė, kad nereikia risotto labai daug maišyti – čia tau ne polenta, kaip ji sako). Tai aš karts nuo karto, kai primindavau, pamaišydavau ir jeigu reikdavo, dar sultinio įpildavau. 

Atskirai paruošiau voveruškas – tiesiog pakepiau jas svieste su trupučiu petražolių.

Kai risotto buvo beveik išviręs, sudėjau voveruškas ir dar paviriau.

Nuėmiau nuo ugnies, idėjau gerą šaukštą sviesto ir trupučiuką grietinėlės įpyliau. Uždengiau ir palikau 5 min.

Viskas!'

Kol receptas buvo ruošiamas, aš tiesiog pasmalsaudama Jolitai uždaviau keletą klausimų (pastaba – nenoriu apsimesti nei fotografe, nei žurnaliste, esu tiesiog smalsi blogerė).

Jolita, kada pradėjai fotografuoti? Kas tau yra fotografija?

Šią vasarą, liepos pabaigoje atšvenčiau gražų jubiliejų – metus! Pagalvojus tai ne tiek jau ir daug, ar ne? Bet kai kiekvieną dieną strikinėji su fotoaparatu, pradedi kitaip galvoti :)

Sunkus tas antras klausimas. Man fotografavimas - kalėdos. Kaip vaikai laukia kalėdų, taip aš laukiu, kada galėsiu fotografuoti. Patinka parodyti žmonėms, kaip matau pasaulį, vieną ar kitą objektą, moterį, vaikus. Viską, kas mane supa. Tai visai nereiškia, kad matau teisingai, gražiai, spalvotai. Tiesiog taip, kaip man atrodo būtent tą akimirką. Jeigu žmonėms patinka – džiugu. 

Esu natūralistė, jeigu taip galima pavadint. Myliu natūralią šviesą. O stilius... tikriausia aš dar ieškojimuose. Dabar atradau juostą ir tai mane užkerėjo, užvaldė, tiksliau pasakius! Tad toliau fotografuosiu tik į juostą. Ta senoji fotografija turi daug šarmo. Per daug gyvenimiška ir tikra

Kokia įranga nešiojama krepšy?

Ech... ten ir daug, ir mažai. Hasselblad 500c, Nikon 200D ir pora skolintų juostinukų. Dairausi į dar vieną.

Mėgstamiausias objektyvas?

50mm  f1.4, labai mėgstu atvirą diafragmą

Kaip patiko fotografuoti maistą?

Visada gerbiu kitą fotografą – profesionalą, mėgėją. Nesvarbu, ar jis 'fotkina' žmones, grybus, ar vištas, bet dabar dar labiau gerbsiu tą, kuris fotografuoja maistą – man tai išbandymas! Bet aš dar nebaigiau - čia iššūkis!

  

Kokie patiekalai vyrauja tavo virtuvėje?

Itališki su lietuviškais „prieskoniais“. Esu įsitikinus, kad man geriau sekasi daryt kitus darbus, nei valgį ruošti. Bet kartais ateina įkvėpimas – tada gaminu. Turiu šimtus maisto ruošos knygų ir žurnalų – bet dažniausiai receptas gimsta mano galvoje. Todel ir gaunasi tokie pusiau itališki/lietuviški patiekalai.

Mėgstamas patiekalas?

Sunku pasakyti, kas man labiausia patinka. Dievinu jūros gėrybes, mėgstu picą. Ir labai labai patinka žąsų kepenėlės.

Įprasti pusryčiai šeštadienio rytą?

Aš geriu kavą ir tik kavą. Nemėgstu pusryčių. Nei šeštadienį, nei pirmadienį. O kadangi šestadieniais imu laisvą dieną nuo gaminimo (ir ne tik šeštadienį, o gana dažnai) – tai visi kiti valgo tai, ką randa šaldytuve arba spintelėse.

Va sekmadieniais dažniausiai ruošiam brunch - ant stalo keliauja viskas, ką turim šaldytuve. Nuo jogurtų iki kiaušinienes.

Ideali vakarienė. Kokia ji?

Dievinu prancuzišką virtuvę. Net jei ir nieko nemoku gamint, valgyt labai mėgstu! Todėl ir ideali vakarienė būtų kur nors mažame jaukiame pietų Prancūzijos restoranėly. Tokiame autentiškame vietiniame (nebegaliu rašyt, nes seiles tysta)

Ai, dar norėčiau vakarienės tik su savo mylimuoju. Ramios ramios (nesunku suprasti - be vaikų! aut.pastaba).

Ko prašysi Kaledų senelio?

Brangi drauge, netilps čia tas sąrašas! (kur jau kur jau, negi gaila bent pirmais trimis pageidavimais pasidalinti? - aut.pastaba)

Kokį patarimą duotum pradedantiems fotografuoti?

Kažkaip pagalvojau, o kokį aš gavau? Na tikriausia eiti į supermamą, fotografijos pradžiamokslį – kur visko pradžia...

O jei rimčiau kalbant, daryt tai, ką jauti, kaip jauti. Nes fotografija tai - jausmas! 

Jolitos darbus galite pamatyti www.joliesfoto.com 
Sekti naujienas prašomė facebook ir twitter