Mini picos su feta ir alyvuogėmis

Kasmetinis įrašas... kurį rašau vis galvodama, kad dabar tai jau kepsiu, virsiu ir rašysiu. Tada užgriūva kasdienybė ir atrodo, kad nebelieka laiko niekam. Net išsimiegoti. Darbai niekada nesibaigia, o labiausiai slegia jausmas, kad esi 'atsilikusi'. Kad bet kuriuo laiko momentu esi kažko nepadariusi arba neatlikusi. Visada laukia nebaigtų darbų eilė, o kad ji nepasibaigtų, tai vis pasakau 'taip' vietoj 'ne, neturiu laiko' naujiems. Tikriausiai taip ne tik pas mane, pas daugelį jūsų. Tik visada atrodo, kad kiti tai jau spėja. Tik aš ne.

Kaip ten bebūtų, praeiti metai pralėkė. Krykštaujant vaikams, pakuojantis ir išsipakuojant lagaminus, Lietuvoje, Austrijoje, Londone, Italijoje. Buvo smagu. Nenorėjau daug dirbti, norėjau mėgautis augančiu žvirbliu. Atrodė, viską suderinsiu, viskas yra įmanoma. Spėjau, tikrai... Tik kelią į virtuvę pamiršau. Nėra kada atsisėsti ir pavartyti receptų knygą, pagalvojant, ką gaminsim, ką valgysim. Nebeliko laiko eksperimentuoti, gaminti. Liko tik įprotis lankytis ir pirkti maisto prekių butikuose - gi nežinai kada prireiks!

Po Kalėdų šurmulio atėjo ramus sausis. Net jei už nugaros virtinė nebaigtų darbų, mes su Luku gaminam. Turiu nerealų pagalbininką! Pvz., sausainiai su dulce de leche.
- Lukai, gali nulaižyti šaukštą.
- Fui, ne, nenoriu!
Taigi visus saldumynus suvalgyti tenka man. Toks tad mano vaikas. Jei turi pasirinkimą tarp saldainio ir picos, visada pralaimės saldainis. Tortas vs pasta? Tortellini vs pyragas? Ta pati istorija...

Kadangi vaikui patinka darbuotis virtuvėje ir nesąžininga visad gaminti sausainius, kurių jis nevalgo, gaminom šįkart picas. Kepėm čia vieną dieną ir foccacia, bet jei jis nevalgė, vadinasi rezultatas buvo labai ne koks (patvirtinu, kad labai ne koks). Atliko mielių, tai pagal brioche tešlą kepėm picukes. Gerai rašo Ottolenghi - kai tik ištrauki iš orkaitės, atrodo, lyg orą valgytum. Tokios jos lengvutės!

Iš vakaro reikia užmaišyti tešlą, kitos dienos pietums galima kepti. Šito reikalo be KitchenAid ar panašaus mikserio nesiimčiau maišyti...

6 mini picom reikės
1.5 a. š. šviežių mielių
2 š. drungno vandens
190 g miltų (tipo '0')
pusė šaukštelio druskos
20 g smulkaus cukraus
2 kambario temperatūros kiaušinių
75 g šalto sviesto

Mikserio dubenyje išmaišyti mieles su vandeniu, sudėti miltus, druską, cukrų, kiaušinius ir sumaišyti iki vientisos tešlos. Su mikserio kabliu lėtai sukti apie 3 minutes. Pagreitinti ir vieną po kito dėti kubeliais pjaustytą sviestą. Palaukti, kol jis beveik įsimaišys į tešlą. Kai visas sviestas sudėtas, dar maišyti apie 9 minutes, kol nebeliks sviesto gabaliukų.

Plastikinį arba stiklinį indą lengvai patepti aliejumi, įdėti tešlą, uždengti plėvele ir palikti kambario temperatūroje apie valandą. Po to įdėti į šaldytuvą 14-24 val. arba per naktį. Tešla pakils, bet labai nežymiai.

Išimti tešlą. Stalo paviršių lengvai pabarstyti miltais, iškočioti, išpjauti 6 apskritimus (tinka 9-10cm skersmens puodukas). Juos sudėti į kepimui paruoštą skardą ir palikti pakilti šiltoje vietoje apie valandą.

Pasiruošti picos įdarą. Mes darėme su alyvuogėmis, karamelizuotais svogūnais ir feta.
Svogūną supjaustyti plonais griežinėliais, pakepti su šaukštu aliejaus, ketvirčiu arbatinio šaukštelio cukraus ir tiek pat druskos. Kepti ant gana aukštos kaitros, kol paruduos.

Picas patepti išplaktu kiaušiniu (mes pamiršom, nieko blogo neatsitiko - patepėm pomidorų tyre), dėti svogūnus, alyvuoges, patrupinti fetos. Įdaro negailėti, nes picos gerokai pakils kepdamos. Apšlakstyti aliejumi, pabarstyti druska ir pipirais.

Kepti 170 C orkaitėje apie 15 minučių.

Dabar galvoju, ar kepsiu aš jas dar... Tikriausiai, kad kepsiu. Užbūrė mane tas lengvumas... :)